versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, mūsų šalyje pramonės produkcijos apimtys krito, tai Europoje fiksuotas augimas.
Rugsėjį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės produkcija susitraukė 1.6 procento, kai dar mėnesį prieš tai augo 2.7 procento. Euro zonoje ir Europos sąjungoje ji pakilo 0.2 bei 0.8 procento, o rugpjūtį smuko atitinkamai 1.1 ir 0.9 procento.
Per devintą šių metų mėnesį euro zonoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.3 procento, energijos - 1.2 procento, kapitalo prekių - 0.3 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 0.5 procento mažiau, o kasdieninio vartojimo gamyba smuko 2.6 procento. ES tarpinių ir kapitalo prekių gamyba paaugo po 0.4 procento, energijos - 0.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.1 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuko 0.4 procento.
Per rugsėjį tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės veiklos apimtys pakilo Danijoje (7.2 procento) ir Švedijoje (5.3 procento), kai daugiausiai smuko Airijoje (9.4 procento) bei Liuksemburge (5.7 procento).
Metinis pramonės prieaugis euro zonoje išliko toks pats - 1.2 procento, kai ES paspartėjo nuo 1.1 procento iki dviejų procentų. Tuo tarpu mūsų šalyje, palyginus su 2024 metų rugsėju, pramonės veiklos apimtys susitraukė 2.3 procento, kai dar mėnesį prieš tai fiksuotas 0.6 procento metinis augimas.
Bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamybos metinis prieaugis siekė 0.5 procento, energijos - 2.1 procento, kapitalo prekių - 1.1 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.2 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė trimis procentais. ES tarpinių prekių gamyba pakilo 0.6 procento, energijos - 1.2 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 4.5 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba lyginant su praėjusių metų rugsėju susitraukė 1.5 procento.
Remiantis Eurostat informacija, tarp sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės veiklos apimtys pakilo Švedijoje - net 14.7 procento bei Danijoje - 9.5 procento, o štai daugiausiai smuko Bulgarijoje (5.6 procento), Liuksemburge (3.4 procento) bei mūsų šalyje.
Rugsėjį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės produkcija susitraukė 1.6 procento, kai dar mėnesį prieš tai augo 2.7 procento. Euro zonoje ir Europos sąjungoje ji pakilo 0.2 bei 0.8 procento, o rugpjūtį smuko atitinkamai 1.1 ir 0.9 procento.
Per devintą šių metų mėnesį euro zonoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.3 procento, energijos - 1.2 procento, kapitalo prekių - 0.3 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 0.5 procento mažiau, o kasdieninio vartojimo gamyba smuko 2.6 procento. ES tarpinių ir kapitalo prekių gamyba paaugo po 0.4 procento, energijos - 0.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.1 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuko 0.4 procento.
Per rugsėjį tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės veiklos apimtys pakilo Danijoje (7.2 procento) ir Švedijoje (5.3 procento), kai daugiausiai smuko Airijoje (9.4 procento) bei Liuksemburge (5.7 procento).
Metinis pramonės prieaugis euro zonoje išliko toks pats - 1.2 procento, kai ES paspartėjo nuo 1.1 procento iki dviejų procentų. Tuo tarpu mūsų šalyje, palyginus su 2024 metų rugsėju, pramonės veiklos apimtys susitraukė 2.3 procento, kai dar mėnesį prieš tai fiksuotas 0.6 procento metinis augimas.
Bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamybos metinis prieaugis siekė 0.5 procento, energijos - 2.1 procento, kapitalo prekių - 1.1 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.2 procento, kai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė trimis procentais. ES tarpinių prekių gamyba pakilo 0.6 procento, energijos - 1.2 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 4.5 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba lyginant su praėjusių metų rugsėju susitraukė 1.5 procento.
Remiantis Eurostat informacija, tarp sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės veiklos apimtys pakilo Švedijoje - net 14.7 procento bei Danijoje - 9.5 procento, o štai daugiausiai smuko Bulgarijoje (5.6 procento), Liuksemburge (3.4 procento) bei mūsų šalyje.