versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis bankas pratęsė pauzę ir kaip laukta trečią kartą iš eilės nepakeitė savo palūkanų, taip rodydamas pasitikėjimą atsparia euro zonos ekonomika ir mažėjančiu infliacijos spaudimu.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Infliacija tebėra arti vidutinio laikotarpio tikslinio 2 procentų lygio, o tai, kaip Valdančioji taryba vertina infliacijos perspektyvą, iš esmės nepasikeitė. Ekonomika toliau augo, nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos. Aktyvi darbo rinka, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė ir Valdančiosios tarybos iki šiol vykdytas palūkanų normų mažinimas tebėra svarbūs atsparumą užtikrinantys veiksniai. Tačiau perspektyvos vis dar neaiškios, ypač dėl tebesitęsiančių pasaulinės prekybos ginčų ir geopolitinės įtampos“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, euro zonos Centrinio banko palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - primena euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
ECB primena, jog turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Pabrėžiama, kad Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Artimiausias ir tuo pačiu paskutinis šiais metais ECB atstovų posėdis pinigų politikos klausimais numatytas gruodžio 17 - 18 dienomis Frankfurte.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Infliacija tebėra arti vidutinio laikotarpio tikslinio 2 procentų lygio, o tai, kaip Valdančioji taryba vertina infliacijos perspektyvą, iš esmės nepasikeitė. Ekonomika toliau augo, nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos. Aktyvi darbo rinka, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė ir Valdančiosios tarybos iki šiol vykdytas palūkanų normų mažinimas tebėra svarbūs atsparumą užtikrinantys veiksniai. Tačiau perspektyvos vis dar neaiškios, ypač dėl tebesitęsiančių pasaulinės prekybos ginčų ir geopolitinės įtampos“ - rašoma ECB pranešime.
Taigi, euro zonos Centrinio banko palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - primena euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
ECB primena, jog turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Pabrėžiama, kad Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Artimiausias ir tuo pačiu paskutinis šiais metais ECB atstovų posėdis pinigų politikos klausimais numatytas gruodžio 17 - 18 dienomis Frankfurte.