versija spausdinimui
(0)
Anglijos bankas vakar palūkanų nepakeitė – jos liko 4 proc. lygyje. Retorika dėl tolesnių mažinimų šiais metais buvo atsargi, augant nerimui dėl galimo infliacijos atsinaujinimo: rugpjūčio mėn. metinė infliacija siekė 3,8 proc. Nors pastaruosius mėnesius infliacija išliko stabili, ji yra gerokai aukštesnė nei 2,6 proc. buvę kovą.
Nepaisant aukštos infliacijos, du iš devynių pinigų politikos komiteto narių balsavo už palūkanų mažinimą, tačiau rinkos iš Anglijos banko šiemet daugiau mažinimų nebesitiki. Pirminė rinkų reakcija po sprendimo paskelbimo buvo silpna – JK akcijų indeksas FTSE 100 paaugo apie 0,3 proc., o EUR/GBP kursas sumažėjo apie 0,3 proc. iki 0,8698 lygio.
Norvegijos bankas vakar antrą kartą šiais metais sumažino palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 4 procentų. Signalizuota, kad bankas neskubės su tolesniu pinigų politikos laisvinimų – artimiausiems trejiems metams numatoma tik po vieną palūkanų mažinimą kasmet, t. y. lėtesnis tempas nei indikuota anksčiau. Infliacija Norvegijoje paskutinius mėnesius nuosekliai augo, rugpjūčio mėnesį pasiekdama 3,5 proc.
Japonijos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų (ties 0,5 proc.), bet paskelbė pradėsiantis mažinti balansą - pardavinėti akcijų ETF ir nekilnojamo turto fondus (J-RATES). Pardavimų sumos sieks maždaug 4,2 mlrd. USD per metus. Bendra centrinio banko laikomų šių pozicijų vertė siekia 0,51 trln. USD (centrinis bankas yra didžiausias Japonijos įmonių akcininkas jau nuo maždaug 2020 metų). Po sprendimo NIKKEI 225 indeksas pastebimai krito (dienos pokytis -0,75 proc.). Rinkos iš centrinio banko tikisi bent vieno palūkanų didinimo šiais metais, greičiausiai spalį. Šiuo metu infliacija Japonijoje siekia 2,7 procento.
Europos akcijų biržos vakar švietė ryškiai žalia spalva. STOXX50 indeksas pakilo 1,62 proc., vedamas stipraus – 4,88 proc. siekusio – technologijų sektoriaus augimo. Prie to reikšmingai prisidėjo puslaidininkių srityje veikiančios brangiausios Europos bendrovės ASML 7,73 proc. akcijų kainos šuolis. Investuotojų optimizmą kurstė FED signalai dėl toliau planuojamų mažinti palūkanų normų, taip pat pranešimai apie „Nvidia“ planus investuoti 5 mlrd. USD į „Intel“ bendrovę, kurie kilstelėjo aukštyn visą technologijų sektorių. Regioninės biržos vakar taip pat fiksavo teigiamus rezultatus: Vokietijos DAX augo 1,35 proc., Prancūzijos CAC – 0,87 proc., Italijos FTSE MIB – 0,84 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic benchmark indeksas kilo 0,23 procento.
Nepaisant aukštos infliacijos, du iš devynių pinigų politikos komiteto narių balsavo už palūkanų mažinimą, tačiau rinkos iš Anglijos banko šiemet daugiau mažinimų nebesitiki. Pirminė rinkų reakcija po sprendimo paskelbimo buvo silpna – JK akcijų indeksas FTSE 100 paaugo apie 0,3 proc., o EUR/GBP kursas sumažėjo apie 0,3 proc. iki 0,8698 lygio.
Norvegijos bankas vakar antrą kartą šiais metais sumažino palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 4 procentų. Signalizuota, kad bankas neskubės su tolesniu pinigų politikos laisvinimų – artimiausiems trejiems metams numatoma tik po vieną palūkanų mažinimą kasmet, t. y. lėtesnis tempas nei indikuota anksčiau. Infliacija Norvegijoje paskutinius mėnesius nuosekliai augo, rugpjūčio mėnesį pasiekdama 3,5 proc.
Japonijos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų (ties 0,5 proc.), bet paskelbė pradėsiantis mažinti balansą - pardavinėti akcijų ETF ir nekilnojamo turto fondus (J-RATES). Pardavimų sumos sieks maždaug 4,2 mlrd. USD per metus. Bendra centrinio banko laikomų šių pozicijų vertė siekia 0,51 trln. USD (centrinis bankas yra didžiausias Japonijos įmonių akcininkas jau nuo maždaug 2020 metų). Po sprendimo NIKKEI 225 indeksas pastebimai krito (dienos pokytis -0,75 proc.). Rinkos iš centrinio banko tikisi bent vieno palūkanų didinimo šiais metais, greičiausiai spalį. Šiuo metu infliacija Japonijoje siekia 2,7 procento.
Europos akcijų biržos vakar švietė ryškiai žalia spalva. STOXX50 indeksas pakilo 1,62 proc., vedamas stipraus – 4,88 proc. siekusio – technologijų sektoriaus augimo. Prie to reikšmingai prisidėjo puslaidininkių srityje veikiančios brangiausios Europos bendrovės ASML 7,73 proc. akcijų kainos šuolis. Investuotojų optimizmą kurstė FED signalai dėl toliau planuojamų mažinti palūkanų normų, taip pat pranešimai apie „Nvidia“ planus investuoti 5 mlrd. USD į „Intel“ bendrovę, kurie kilstelėjo aukštyn visą technologijų sektorių. Regioninės biržos vakar taip pat fiksavo teigiamus rezultatus: Vokietijos DAX augo 1,35 proc., Prancūzijos CAC – 0,87 proc., Italijos FTSE MIB – 0,84 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic benchmark indeksas kilo 0,23 procento.