versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų biržos antradienį atsidarė gana stipriu kritimu, tačiau prekybos sesijos eigoje didžiąją dalį praradimų panaikino. NASDAQ dieną uždarė neigiamoje teritorijoje, smukęs 0,71 proc., o S&P 500 – 0,16 procento. Biržas aukštyn vakar labiausiai kėlė sveikatos priežiūros (+2 proc.), nebūtinojo vartojimo (+1,6 proc.) ir finansų (+0,7 proc.) sektoriai, o smukdė būtinojo vartojimo (-1,1 proc.) ir informacinių technologijų (-0,9 proc.) sektoriai.
Gana ženklų kritimą vakar užfiksavo puslaidininkių įmonės – tokių bendrovių kaip „Qualcomm“ (-11,5 proc.), „Intel“ (-6,8 proc.) ir „Micron“ (-3,6 proc.) akcijos atsitraukė nuo aukštumų po rekordinio pastarųjų savaičių ralio, kuris jų kainas buvo iškėlęs kartais. Tuo tarpu „Nvidia“ akcijos kilo 0,6 proc., pasiekdamos naują rekordą ir 5,34 trln. JAV dolerių rinkos kapitalizaciją, rinkoms reaguojant į D. Trumpo žinutę, kad „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas vyksta į Kiniją kartu su JAV delegacija.
JAV infliacija toliau spartėja, didindama FED palūkanų normų didinimo tikimybę. Balandžio mėn. kainos JAV ekonomikoje augo 0,6 proc., lyginant su ankstesniu mėnesiu, o metinė infliacija paspartėjo iki 3,8 proc. – tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 m. gegužės ir jau beveik dvigubai daugiau nei 2 proc. FED tikslas. Kiek sparčiau nei tikėtasi balandį augo ir grynosios infliacijos (neapimančios maisto ir energijos kainų) rodiklis, kas gali rodyti, kad karo Irane sukeltas energijos kainų šokas jau pradeda veikti ne tik rekordiškai brangias kuro kainas, bet ir kitus ekonomikos segmentus. Stiprėjantis ekonominis spaudimas didina tikimybę, kad FED kels palūkanų normas, siekdamas išvengti didesnio infliacijos paspartėjimo. Rinkos šiuo metu jau teikia beveik 80 proc. tikimybę, kad FED palūkanos didės kitų metų pirmąjį ketvirtį. Reaguojant į aukštesnių palūkanų galimybę, JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar augo 5 baziniais punktais iki 4,46 procento.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar patyrė gana stiprų kritimą, reaguodamos į augančią naftos kainą dėl besitęsiančios Hormūzo sąsiaurio blokados. STOXX 600 traukėsi 1,01 proc., labiausiai kritus informacinių technologijų (-3 proc.), pramonės (-1,9 proc.) ir finansų (-1,5 proc.) sektoriams. Tuo tarpu kilo tik ekonominiams ciklams mažiau jautrūs sektoriai – būtinojo vartojimo (+1,5 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1 proc.), taip pat liko energetikos (+1 proc.) sektorius, kurį teigiamai veikė 3 proc. brangusi nafta, trečiadienio rytą kainuojanti apie 106 dolerius už barelį. Vokietijos DAX vakar smuko 1,62 proc., Prancūzijos CAC – 0,95 proc., Italijos FTSE MIB – 1,36 proc., o Baltijos birža – 0,23 procento.
Vokietijos metinė infliacija balandžio mėnesį paspartėjo iki 2,9 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų sausio. Per mėnesį kainos šalyje paaugo 0,6 procento. Kadangi Vokietijos ekonomika yra didžiausia euro zonoje, infliacijos didėjimas čia turi santykinai didžiausią įtaką ECB sprendimams. Dėl stiprėjančio infliacijos spaudimo rinkos šiuo metu iš ECB vėl tikisi trijų palūkanų normų didinimų po 25 bazinius punktus iki metų pabaigos. Vakar Vokietijos 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas augo 7 baziniais punktais iki 2,71 proc., o 10 metų trukmės – 6 baziniais punktais iki 3,1 procento. Aukštesnės infliacijos rizikos vakar kėlė daugumos Europos valstybių obligacijų pajamingumus, ypač Jungtinės Karalystės, kuri išgyvena ir politinę krizę, augant spaudimui šalies premjerui K. Starmeriui pasitraukti iš pareigų. JK 10 metų obligacijų pajamingumas vakar šoktelėjo 10 bazinių punktų iki 5,1 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 metų.
Gana ženklų kritimą vakar užfiksavo puslaidininkių įmonės – tokių bendrovių kaip „Qualcomm“ (-11,5 proc.), „Intel“ (-6,8 proc.) ir „Micron“ (-3,6 proc.) akcijos atsitraukė nuo aukštumų po rekordinio pastarųjų savaičių ralio, kuris jų kainas buvo iškėlęs kartais. Tuo tarpu „Nvidia“ akcijos kilo 0,6 proc., pasiekdamos naują rekordą ir 5,34 trln. JAV dolerių rinkos kapitalizaciją, rinkoms reaguojant į D. Trumpo žinutę, kad „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas vyksta į Kiniją kartu su JAV delegacija.
JAV infliacija toliau spartėja, didindama FED palūkanų normų didinimo tikimybę. Balandžio mėn. kainos JAV ekonomikoje augo 0,6 proc., lyginant su ankstesniu mėnesiu, o metinė infliacija paspartėjo iki 3,8 proc. – tai yra aukščiausias lygis nuo 2023 m. gegužės ir jau beveik dvigubai daugiau nei 2 proc. FED tikslas. Kiek sparčiau nei tikėtasi balandį augo ir grynosios infliacijos (neapimančios maisto ir energijos kainų) rodiklis, kas gali rodyti, kad karo Irane sukeltas energijos kainų šokas jau pradeda veikti ne tik rekordiškai brangias kuro kainas, bet ir kitus ekonomikos segmentus. Stiprėjantis ekonominis spaudimas didina tikimybę, kad FED kels palūkanų normas, siekdamas išvengti didesnio infliacijos paspartėjimo. Rinkos šiuo metu jau teikia beveik 80 proc. tikimybę, kad FED palūkanos didės kitų metų pirmąjį ketvirtį. Reaguojant į aukštesnių palūkanų galimybę, JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar augo 5 baziniais punktais iki 4,46 procento.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar patyrė gana stiprų kritimą, reaguodamos į augančią naftos kainą dėl besitęsiančios Hormūzo sąsiaurio blokados. STOXX 600 traukėsi 1,01 proc., labiausiai kritus informacinių technologijų (-3 proc.), pramonės (-1,9 proc.) ir finansų (-1,5 proc.) sektoriams. Tuo tarpu kilo tik ekonominiams ciklams mažiau jautrūs sektoriai – būtinojo vartojimo (+1,5 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1 proc.), taip pat liko energetikos (+1 proc.) sektorius, kurį teigiamai veikė 3 proc. brangusi nafta, trečiadienio rytą kainuojanti apie 106 dolerius už barelį. Vokietijos DAX vakar smuko 1,62 proc., Prancūzijos CAC – 0,95 proc., Italijos FTSE MIB – 1,36 proc., o Baltijos birža – 0,23 procento.
Vokietijos metinė infliacija balandžio mėnesį paspartėjo iki 2,9 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų sausio. Per mėnesį kainos šalyje paaugo 0,6 procento. Kadangi Vokietijos ekonomika yra didžiausia euro zonoje, infliacijos didėjimas čia turi santykinai didžiausią įtaką ECB sprendimams. Dėl stiprėjančio infliacijos spaudimo rinkos šiuo metu iš ECB vėl tikisi trijų palūkanų normų didinimų po 25 bazinius punktus iki metų pabaigos. Vakar Vokietijos 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas augo 7 baziniais punktais iki 2,71 proc., o 10 metų trukmės – 6 baziniais punktais iki 3,1 procento. Aukštesnės infliacijos rizikos vakar kėlė daugumos Europos valstybių obligacijų pajamingumus, ypač Jungtinės Karalystės, kuri išgyvena ir politinę krizę, augant spaudimui šalies premjerui K. Starmeriui pasitraukti iš pareigų. JK 10 metų obligacijų pajamingumas vakar šoktelėjo 10 bazinių punktų iki 5,1 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 metų.