versija spausdinimui
(0)
Auksas aplenkė eurą ir tapo antra pagal dydį pasaulio centrinių bankų rezervų sudedamąja dalimi po dolerio, praneša Bloomberg, remdamasi Europos Centrinio Banko metine ataskaita apie bendros Europos valiutos padėtį.
Centriniai bankai auksą perka jau kelioliką mėnesių iš eilės, ir tai laikoma viena pagrindinių kainos kilimo priežasčių. Nuo 2022 metų pabaigos jo kaina padvigubėjo. Valstybinės institucijos per pastaruosius trejus metus iš viso nupirko daugiau nei 1000 tonų minimo vertingojo metalo, o tai reiškia, kad vidutinis pirkimų tempas yra dvigubai didesnis nei laikotarpiu iki 2022 metų.
Jų aukso atsargos šiuo metu yra tokio lygio, kokio nebuvo nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio. Vienas iš centrinių bankų, kuris pastaraisiais metais intensyviai perka auksą, yra Lenkijos Nacionalinis bankas. Jo tauriojo metalo atsargos siekia 509 tonas ir jau yra didesnės nei Europos Centrinio Banko.
ECB teigimu, iki 2024 metų pabaigos aukso dalis pasaulinėse užsienio valiutų atsargose išaugo iki 20 procentų. Tad jis aplenkė eurą, kurio dalis sudarė 16 procentų, o dolerio dalis – 46 procentai.
„Aukso, kaip rezervinio turto, paklausa smarkiai išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais ir išlieka didelė“ - nurodo euro zonos Centrinis bankas.
Bloomberg primena, kad G7 šalių įšaldytas Rusijos turtas paskatino kai kuriuos bankus sumažinti savo priklausomybę nuo Vakarų finansų sistemos. Panašų poveikį turėjo ir baimė dėl didelės infliacijos bei blogesnio JAV elgesio su kai kuriais užsienio kreditoriais.
ECB atkreipė dėmesį, kad istoriškai susiklosčiusi neigiama koreliacija tarp aukso kainos ir realaus obligacijų pajamingumo nutrūko po 2022 metų, kai centriniai bankai, nepaisydami kylančių palūkanų normų, pradėjo pirkti auksą kaip apsidraudimo nuo sankcijų rizikos priemonę.
„Geopolitiškai artimos Kinijai ir Rusijai šalys nuo 2021 metų paskutinio ketvirčio daug labiau didina aukso dalį savo užsienio valiutų atsargose“ - atkreipia dėmesį ECB.
Šiandien auksas brangsta apie vieną procentą iki 3378.51 dolerio už Trojos unciją, o jo kainos rekordas buvo užfiksuotas balandžio 22 dieną - 3495,89 doleriai. Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas Amerikos doleriais pabrango beveik dvidešimt devyniais procentais.
Centriniai bankai auksą perka jau kelioliką mėnesių iš eilės, ir tai laikoma viena pagrindinių kainos kilimo priežasčių. Nuo 2022 metų pabaigos jo kaina padvigubėjo. Valstybinės institucijos per pastaruosius trejus metus iš viso nupirko daugiau nei 1000 tonų minimo vertingojo metalo, o tai reiškia, kad vidutinis pirkimų tempas yra dvigubai didesnis nei laikotarpiu iki 2022 metų.
ECB teigimu, iki 2024 metų pabaigos aukso dalis pasaulinėse užsienio valiutų atsargose išaugo iki 20 procentų. Tad jis aplenkė eurą, kurio dalis sudarė 16 procentų, o dolerio dalis – 46 procentai.
„Aukso, kaip rezervinio turto, paklausa smarkiai išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais ir išlieka didelė“ - nurodo euro zonos Centrinis bankas.
Bloomberg primena, kad G7 šalių įšaldytas Rusijos turtas paskatino kai kuriuos bankus sumažinti savo priklausomybę nuo Vakarų finansų sistemos. Panašų poveikį turėjo ir baimė dėl didelės infliacijos bei blogesnio JAV elgesio su kai kuriais užsienio kreditoriais.
ECB atkreipė dėmesį, kad istoriškai susiklosčiusi neigiama koreliacija tarp aukso kainos ir realaus obligacijų pajamingumo nutrūko po 2022 metų, kai centriniai bankai, nepaisydami kylančių palūkanų normų, pradėjo pirkti auksą kaip apsidraudimo nuo sankcijų rizikos priemonę.
„Geopolitiškai artimos Kinijai ir Rusijai šalys nuo 2021 metų paskutinio ketvirčio daug labiau didina aukso dalį savo užsienio valiutų atsargose“ - atkreipia dėmesį ECB.
Šiandien auksas brangsta apie vieną procentą iki 3378.51 dolerio už Trojos unciją, o jo kainos rekordas buvo užfiksuotas balandžio 22 dieną - 3495,89 doleriai. Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas Amerikos doleriais pabrango beveik dvidešimt devyniais procentais.