versija spausdinimui
(0)
Patikslinus pirminę preliminarią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog per pirmąjį šių metų ketvirtį tiek euro zonos, tiek Europos sąjungos ekonomikos augo sparčiau, o mūsų šalies - lėčiau nei prieš tai skelbta.
Per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginus su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas paaugo 0,4 procento (anksčiau skelbta, jog 0,6 procento), kai ketvirtį prieš tai - vienu procentu. Metinis prieaugis sulėtėjo nuo 3,9 procento iki trijų procentų, kai remiantis pirminiais preliminariais duomenimis skelbta, jog sudarė 3,2 procento.
Tuo tarpu euro zonos bei Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis po perskaičiavimo buvo abiem atvejais padvigubintas iki 0,6 procento, kai per paskutinį 2024 metų ketvirtį siekė atitinkamai 0,3 bei 0,4 procento. Metinis prieaugis taip pat pakoreguotas į viršų, t.y. euro zonoje nuo 1,2 iki 1,5 procento, o Europos sąjungoje - nuo 1,4 iki 1,6 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo atitinkamai 1,2 bei 1,4 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat informacija, sparčiausias ketvirčio BVP prieaugis fiksuotas Airijoje, kur siekė net 9,7 procento bei Maltoje - 2,1 procento, kai didžiausias nuosmukis buvo Liuksemburge (vienu procentu) ir Slovėnijoje - 0,8 procento.
Vokietijos ketvirčio ekonomikos prieaugis po perskaičiavimo padvigubintas iki 0,4 procento, o per metus BVP nepakito, kai anksčiau skelbta, jog krito 0,2 procento. Per 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį ketvirčio ir metinis ekonomikos kritimas siekė po 0,2 procento. Prancūzijos ketvirčio BVP augimas išliko toks pats - 0,1 procento, o metinis pakoreguotas nuo 0,8 iki 0,6 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo atitinkamai 0,1 procento kritimas bei 0,6 procento augimas.
Kaip skelbia Eurostat, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,2 procento tiek euro zonoje, tiek ES (po 0,5 procento euro zonoje ir 0,6 procento ES augimo ankstesnį ketvirtį), bei abiem atvejais prie BVP augimo teigiamai prisidėjo 0,1 procentinio punkto. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos euro zonoje išliko stabilios, o ES sumažėjo 0,1 procento (ketvirtį prieš tai augo atitinkamai 0,4 ir 0,5 procento), kas iš esmės nepaveikė reikšmingai BVP pokyčių.
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 1,8 procento tiek euro zonoje, tiek ES (po atitinkamai 0,7 ir 0,6 procento prieaugio per 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį), bei abiem atvejais 0,4 procentinio punkto teigiamai paveikė BVP augimą. Tuo tarpu atsargų pokyčiai bendrąjį vidaus produktą neigiamai paveikė 0,1 procentinio punkto tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu, euro zonoje ir Europos sąjungoje fiksuotas pastebimas eksporto ir importo apimčių atsigavimas, tačiau kadangi eksportas augo sparčiau tai poveikis BVP pokyčiui abiem atvejais buvo teigiamas ir sudarė atitinkamai 0,3 bei 0,2 procentinio punkto.
Per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginus su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas paaugo 0,4 procento (anksčiau skelbta, jog 0,6 procento), kai ketvirtį prieš tai - vienu procentu. Metinis prieaugis sulėtėjo nuo 3,9 procento iki trijų procentų, kai remiantis pirminiais preliminariais duomenimis skelbta, jog sudarė 3,2 procento.
Tuo tarpu euro zonos bei Europos sąjungos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis po perskaičiavimo buvo abiem atvejais padvigubintas iki 0,6 procento, kai per paskutinį 2024 metų ketvirtį siekė atitinkamai 0,3 bei 0,4 procento. Metinis prieaugis taip pat pakoreguotas į viršų, t.y. euro zonoje nuo 1,2 iki 1,5 procento, o Europos sąjungoje - nuo 1,4 iki 1,6 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo atitinkamai 1,2 bei 1,4 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat informacija, sparčiausias ketvirčio BVP prieaugis fiksuotas Airijoje, kur siekė net 9,7 procento bei Maltoje - 2,1 procento, kai didžiausias nuosmukis buvo Liuksemburge (vienu procentu) ir Slovėnijoje - 0,8 procento.
Vokietijos ketvirčio ekonomikos prieaugis po perskaičiavimo padvigubintas iki 0,4 procento, o per metus BVP nepakito, kai anksčiau skelbta, jog krito 0,2 procento. Per 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį ketvirčio ir metinis ekonomikos kritimas siekė po 0,2 procento. Prancūzijos ketvirčio BVP augimas išliko toks pats - 0,1 procento, o metinis pakoreguotas nuo 0,8 iki 0,6 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo atitinkamai 0,1 procento kritimas bei 0,6 procento augimas.
Kaip skelbia Eurostat, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 0,2 procento tiek euro zonoje, tiek ES (po 0,5 procento euro zonoje ir 0,6 procento ES augimo ankstesnį ketvirtį), bei abiem atvejais prie BVP augimo teigiamai prisidėjo 0,1 procentinio punkto. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos euro zonoje išliko stabilios, o ES sumažėjo 0,1 procento (ketvirtį prieš tai augo atitinkamai 0,4 ir 0,5 procento), kas iš esmės nepaveikė reikšmingai BVP pokyčių.
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 1,8 procento tiek euro zonoje, tiek ES (po atitinkamai 0,7 ir 0,6 procento prieaugio per 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį), bei abiem atvejais 0,4 procentinio punkto teigiamai paveikė BVP augimą. Tuo tarpu atsargų pokyčiai bendrąjį vidaus produktą neigiamai paveikė 0,1 procentinio punkto tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu, euro zonoje ir Europos sąjungoje fiksuotas pastebimas eksporto ir importo apimčių atsigavimas, tačiau kadangi eksportas augo sparčiau tai poveikis BVP pokyčiui abiem atvejais buvo teigiamas ir sudarė atitinkamai 0,3 bei 0,2 procentinio punkto.