versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis bankas nenustebino ir nuosekliai vėl sumažino savo bazinę ir kitas palūkanų normas tais pačiais 25 baziniais punktais. Taigi, skolinimosi kaina krito iki 2023 metų pradžioje buvusio lygio. Taip pat žemyn pakoreguotos metinės infliacijos ir 2026 metų BVP augimo prognozės.
Taigi, per pastaruosius vienerius metus kai euro zonoje prasidėjo dabartinis monetarinės politikos švelninimo ciklas, palūkanų normos buvo iš viso sumažintos jau net aštuonis kartus bei kaskart tais pačiais 0,25 procento. Tad bendrai tiek bazinė, tiek kitos ECB palūkanų normos nuo piko praėjusių metų viduryje jau nurėžtos net dviem procentais.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Nuo birželio vienuoliktos dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (bazinė), pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 2 procentų, 2,15 procento ir 2,4 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia ECB.
Tuo pačiu euro zonos pinigų politikos vykdytojai informuoja, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
ECB šiandien taip pat paviešino savo atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Skelbiama, jog šiuo metu infliacija yra ties Valdančiosios tarybos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Eurosistemos ekspertų naujausių prognozių pagrindiniame scenarijuje numatoma, kad 2025 metais bendroji infliacija sudarys vidutiniškai du procentus, 2026 metais – 1,6 procento, o 2027 metais – 2 procentus. 2025 ir 2026 metų prognozės sumažintos 0,3 procentinio punkto, palyginti su kovo mėnesio lūkesčiais, daugiausia dėl prielaidos, kad energijos kainos bus mažesnės, o euras – stipresnis. Ekspertai numato, kad 2025 metais infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vidutiniškai sieks 2,4 procento, o 2026 ir 2027 metais – 1,9 procento, iš esmės nepakitę lūkesčiai nuo kovo mėnesio.
Tuo pačiu numatoma, kad 2025 metais realiojo bendrojo vidaus produkto augimas bus vidutiniškai 0,9 procento, 2026 metais – 1,1 procento (kovą laukta 1,2 procento prieaugio), o 2027 metais – 1,3 procento. Šių metų augimo prognozė nepakeista, o tai susiję su geresniais, negu tikėtasi, pirmojo ketvirčio rezultatais ir prastesnėmis kitos metų dalies perspektyvomis. Nors su prekybos politika susijęs neapibrėžtumas veikiausiai stabdys verslo investicijas ir eksportą, ypač trumpuoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimą vis labiau skatins didėjančios valdžios sektoriaus investicijos į gynybą ir infrastruktūrą. Esant didesnėms realiosioms pajamoms ir aktyviai darbo rinkai, namų ūkiai galės daugiau išleisti. Kartu su palankesnėmis finansavimo sąlygomis tai turėtų padidinti ekonomikos atsparumą pasauliniams sukrėtimams.
„Atsižvelgdami į didelį neapibrėžtumą, ekspertai, pritaikę kelis alternatyvius scenarijus, taip pat įvertino kai kuriuos būdus, kaip įvairaus pobūdžio prekybos politika galėtų paveikti ekonomikos augimą ir infliaciją. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis mūsų interneto svetainėje. Šių scenarijų analizė rodo, kad jei per ateinančius mėnesius prekybos santykių įtampa dar padidėtų, augimas ir infliacija būtų mažesni, negu numatyta pagal pagrindinį prognozių scenarijų. O jei ši įtampa sušvelnėtų, augimas ir, šiek tiek mažiau, infliacija būtų didesni, negu numatyta pagal pagrindinį scenarijų“ - skelbia ECB.
Pabrėžiama, jog sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija turėtų tvariai nusistovėti ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Darbo užmokesčio augimas vis dar nemažas, tačiau toliau akivaizdžiai lėtėja, o pelnas iš dalies švelnina jo poveikį infliacijai. Sumažėjo susirūpinimas, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir svyruojančios rinkos reakcijos į prekybos santykių įtampą balandžio mėnesio finansavimo sąlygos gali tapti griežtesnės.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - primena Europos Centrinis bankas.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde atskleidė, jog buvo bendras sutarimas dėl tolesnio monetarinės politikos švelninimo, tiesa, vienas iš balsavimo teisę turinčių banko narių nepritarė šios dienos sprendimui 25 baziniais punktais vėl mažinti palūkanų normas. Ji pabrėžė, kad euro zonos Centrinis bankas yra šiuo metu labai geroje padėtyje, jog galėtų naviguoti šiomis nelengvomis sąlygomis rinkoje.
Paklausta apie neutralių palūkanų lygį, Centrinio banko vadovė tikino, kad apie tai nebuvo diskutuota bei pabrėžė, jog monetarinės politikos vykdytojai puikiai atliko savo darbą siekiant apriboti kainų augimą šiais nelengvais pandemijos, karo Ukrainoje ir energijos išteklių kainų krizės laikais. Christine Lagarde teigė, kad centrinis bankas artėja prie ciklo pabaigos, o tai rodo, kad po šiandieninio palūkanų normos sumažinimo gali būti pauzė.
Artimiausias Europos Centrinio banko narių susitikimas pinigų politikos klausimais numatytas liepos 23 - 24 dienomis Frankfurte.
Taigi, per pastaruosius vienerius metus kai euro zonoje prasidėjo dabartinis monetarinės politikos švelninimo ciklas, palūkanų normos buvo iš viso sumažintos jau net aštuonis kartus bei kaskart tais pačiais 0,25 procento. Tad bendrai tiek bazinė, tiek kitos ECB palūkanų normos nuo piko praėjusių metų viduryje jau nurėžtos net dviem procentais.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Nuo birželio vienuoliktos dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (bazinė), pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 2 procentų, 2,15 procento ir 2,4 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia ECB.
Tuo pačiu euro zonos pinigų politikos vykdytojai informuoja, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
ECB šiandien taip pat paviešino savo atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Skelbiama, jog šiuo metu infliacija yra ties Valdančiosios tarybos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Eurosistemos ekspertų naujausių prognozių pagrindiniame scenarijuje numatoma, kad 2025 metais bendroji infliacija sudarys vidutiniškai du procentus, 2026 metais – 1,6 procento, o 2027 metais – 2 procentus. 2025 ir 2026 metų prognozės sumažintos 0,3 procentinio punkto, palyginti su kovo mėnesio lūkesčiais, daugiausia dėl prielaidos, kad energijos kainos bus mažesnės, o euras – stipresnis. Ekspertai numato, kad 2025 metais infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vidutiniškai sieks 2,4 procento, o 2026 ir 2027 metais – 1,9 procento, iš esmės nepakitę lūkesčiai nuo kovo mėnesio.
Tuo pačiu numatoma, kad 2025 metais realiojo bendrojo vidaus produkto augimas bus vidutiniškai 0,9 procento, 2026 metais – 1,1 procento (kovą laukta 1,2 procento prieaugio), o 2027 metais – 1,3 procento. Šių metų augimo prognozė nepakeista, o tai susiję su geresniais, negu tikėtasi, pirmojo ketvirčio rezultatais ir prastesnėmis kitos metų dalies perspektyvomis. Nors su prekybos politika susijęs neapibrėžtumas veikiausiai stabdys verslo investicijas ir eksportą, ypač trumpuoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimą vis labiau skatins didėjančios valdžios sektoriaus investicijos į gynybą ir infrastruktūrą. Esant didesnėms realiosioms pajamoms ir aktyviai darbo rinkai, namų ūkiai galės daugiau išleisti. Kartu su palankesnėmis finansavimo sąlygomis tai turėtų padidinti ekonomikos atsparumą pasauliniams sukrėtimams.
„Atsižvelgdami į didelį neapibrėžtumą, ekspertai, pritaikę kelis alternatyvius scenarijus, taip pat įvertino kai kuriuos būdus, kaip įvairaus pobūdžio prekybos politika galėtų paveikti ekonomikos augimą ir infliaciją. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis mūsų interneto svetainėje. Šių scenarijų analizė rodo, kad jei per ateinančius mėnesius prekybos santykių įtampa dar padidėtų, augimas ir infliacija būtų mažesni, negu numatyta pagal pagrindinį prognozių scenarijų. O jei ši įtampa sušvelnėtų, augimas ir, šiek tiek mažiau, infliacija būtų didesni, negu numatyta pagal pagrindinį scenarijų“ - skelbia ECB.
Pabrėžiama, jog sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija turėtų tvariai nusistovėti ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Darbo užmokesčio augimas vis dar nemažas, tačiau toliau akivaizdžiai lėtėja, o pelnas iš dalies švelnina jo poveikį infliacijai. Sumažėjo susirūpinimas, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir svyruojančios rinkos reakcijos į prekybos santykių įtampą balandžio mėnesio finansavimo sąlygos gali tapti griežtesnės.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - primena Europos Centrinis bankas.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde atskleidė, jog buvo bendras sutarimas dėl tolesnio monetarinės politikos švelninimo, tiesa, vienas iš balsavimo teisę turinčių banko narių nepritarė šios dienos sprendimui 25 baziniais punktais vėl mažinti palūkanų normas. Ji pabrėžė, kad euro zonos Centrinis bankas yra šiuo metu labai geroje padėtyje, jog galėtų naviguoti šiomis nelengvomis sąlygomis rinkoje.
Paklausta apie neutralių palūkanų lygį, Centrinio banko vadovė tikino, kad apie tai nebuvo diskutuota bei pabrėžė, jog monetarinės politikos vykdytojai puikiai atliko savo darbą siekiant apriboti kainų augimą šiais nelengvais pandemijos, karo Ukrainoje ir energijos išteklių kainų krizės laikais. Christine Lagarde teigė, kad centrinis bankas artėja prie ciklo pabaigos, o tai rodo, kad po šiandieninio palūkanų normos sumažinimo gali būti pauzė.
Artimiausias Europos Centrinio banko narių susitikimas pinigų politikos klausimais numatytas liepos 23 - 24 dienomis Frankfurte.