versija spausdinimui
(0)
Bulgarija teigia, kad 2026 metais ji sėkmingai prisijungs prie euro zonos, pranešė Financial Times. Sofija tikisi, kad Europos Komisija kitą savaitę patvirtins, jog šalis atitinka euro zonos prisijungimo kriterijus, po to kai balandžio mėnesį infliacija nukrito iki 3,5 procento.
Britų dienraštis priminė, kad Bulgarijoje euro įvedimas pernai buvo atidėtas dėl pernelyg didelės infliacijos ir politinės krizės – per mažiau nei ketverius metus parlamentas ten buvo renkamas septynis kartus.
ES šalys, norinčios prisijungti prie euro zonos, turi įrodyti, kad jų vidutinis infliacijos lygis yra ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnis už trijų euro zonos šalių, kuriose infliacija mažiausia, vidutinį infliacijos lygį. 2024 metais tai buvo Airija (1 procentas), Italija (1,4 procento) ir Liuksemburgas (1,6 procento). Taip pat reikia atitikti kitus kriterijus, įskaitant biudžeto deficitą, valiutos kurso ir palūkanų normų stabilumą.
Antradienį Europos Komisija pranešė, kad baigia vertinti Bulgarijos konvergenciją – sąlygas, kurias šalis turi atitikti, kad galėtų prisijungti prie euro zonos, ir ketina ataskaitą parengti birželio pradžioje.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rosenas Želazkovas praėjusią savaitę pareiškė, kad jo šalis tikisi teigiamos konvergencijos ataskaitos. Jis patikino, kad „valstybė garantuos Bulgarijos vartotojų saugumą net ir po euro įvedimo“. „Tai apima teisinius pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, kad bulgarai galėtų būti ramūs dėl savo santaupų“ – pridūrė jis.
Kaip primena Financial Times leidinys, Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas ir kelios nacionalistinės partijos atvirai kritikuoja prisijungimą prie euro zonos ir kursto baimę dėl „kainų šoko“ bei dalies piliečių santaupų praradimo.
Gegužės pradžioje prezidentas paskelbė, kad nori surengti visos šalies referendumą, kuriuo būtų atidėtas įstojimas į euro zoną. Politico pranešė, kad šalies Konstitucinis Teismas vargu ar pritars šiam žingsniui, anksčiau nusprendęs, kad toks balsavimas būtų antikonstitucinis. Tuo tarpu Bulgarijos parlamente dauguma palaiko euro įsivedimą.
Siekiant išvengti infliacijos, kilusios po demokratinės parlamentinės respublikos įkūrimo, Bulgarijos levas 1997 metais buvo susietas su Vokietijos marke, o nuo 1999 metų – su euru.
Bulgarija būtų 21-oji euro zonos narė ir antroji šalis po Kroatijos, prisijungusi prie šios zonos per pastarąjį dešimtmetį.
Britų dienraštis priminė, kad Bulgarijoje euro įvedimas pernai buvo atidėtas dėl pernelyg didelės infliacijos ir politinės krizės – per mažiau nei ketverius metus parlamentas ten buvo renkamas septynis kartus.
ES šalys, norinčios prisijungti prie euro zonos, turi įrodyti, kad jų vidutinis infliacijos lygis yra ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnis už trijų euro zonos šalių, kuriose infliacija mažiausia, vidutinį infliacijos lygį. 2024 metais tai buvo Airija (1 procentas), Italija (1,4 procento) ir Liuksemburgas (1,6 procento). Taip pat reikia atitikti kitus kriterijus, įskaitant biudžeto deficitą, valiutos kurso ir palūkanų normų stabilumą.
Antradienį Europos Komisija pranešė, kad baigia vertinti Bulgarijos konvergenciją – sąlygas, kurias šalis turi atitikti, kad galėtų prisijungti prie euro zonos, ir ketina ataskaitą parengti birželio pradžioje.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rosenas Želazkovas praėjusią savaitę pareiškė, kad jo šalis tikisi teigiamos konvergencijos ataskaitos. Jis patikino, kad „valstybė garantuos Bulgarijos vartotojų saugumą net ir po euro įvedimo“. „Tai apima teisinius pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, kad bulgarai galėtų būti ramūs dėl savo santaupų“ – pridūrė jis.
Kaip primena Financial Times leidinys, Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas ir kelios nacionalistinės partijos atvirai kritikuoja prisijungimą prie euro zonos ir kursto baimę dėl „kainų šoko“ bei dalies piliečių santaupų praradimo.
Gegužės pradžioje prezidentas paskelbė, kad nori surengti visos šalies referendumą, kuriuo būtų atidėtas įstojimas į euro zoną. Politico pranešė, kad šalies Konstitucinis Teismas vargu ar pritars šiam žingsniui, anksčiau nusprendęs, kad toks balsavimas būtų antikonstitucinis. Tuo tarpu Bulgarijos parlamente dauguma palaiko euro įsivedimą.
Siekiant išvengti infliacijos, kilusios po demokratinės parlamentinės respublikos įkūrimo, Bulgarijos levas 1997 metais buvo susietas su Vokietijos marke, o nuo 1999 metų – su euru.
Bulgarija būtų 21-oji euro zonos narė ir antroji šalis po Kroatijos, prisijungusi prie šios zonos per pastarąjį dešimtmetį.