
Šiandien paviešinus naujausius Eurostat duomenis paaiškėjo, jog mūsų šalyje fiksuotas mažmeninės prekybos apimčių prieaugis, kai euro zonoje ir Europos sąjungoje - kritimas.
Per pirmąjį šių metų pavasario mėnesį, palyginus su vasariu, mažmeninė prekyba Lietuvoje pakilo 0.9 procento, kai mėnesį prieš tai augo 0.8 procento. Tuo tarpu euro zonoje ir Europos sąjungoje fiksuotas 0.1 procento kritimas, kuris bendros valiutos sąjungos atveju atitiko lūkesčius, kai mėnesį prieš tai mažmeninė prekyba paaugo 0.2 procento bei nepakito.
Euro zonoje per kovą maisto, gėrimų ir tabako pardavimai krito 0.1 procento bei ne maisto produktų irgi tiek pat, kai degalų paaugo 0.4 procento. Europos sąjungoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai susitraukė 0.4 procento, o štai ne maisto produktų pakilo 0.1 procento, o degalų - 0.4 procento.
Labiausiai mažmeninės prekybos apimtys per trečiąjį šių metų mėnesį krito Slovėnijoje (dviem procentais), Estijoje - 1.3 procento bei Slovakijoje, kur smuko 0.9 procento. Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis augo Maltoje (2 procentais) bei Belgijoje ir Kroatijoje, kur pakilo po 1.4 procento.
Šių metų kovą lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje mažmeninė prekyba pakilo tik 0.1 procento, kai dar mėnesį prieš tai augo 2.1 procento. Euro zonoje metinis prieaugis prislopo nuo 1.9 iki 1.5 procento, o Europos sąjungoje - nuo 1.8 iki 1.4 procento.
Bendroje valiutos zonoje per metus maisto, gėrimų ir tabako pardavimai augo 0.6 procento, ne maisto produktų - 2.3 procento, o degalų pakilo 0.9 procento. Europos sąjungoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai augo 0.1 procento, ne maisto produktų - 2.7 procento, o degalų - 1.7 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, palyginus su 2024 metų kovu, daugiausiai mažmeninė prekyba pakilo Liuksemburge (9.4 procento), Bulgarijoje (5.4 procento) bei Kipre (penkiais procentais), o štai labiausiai krito Slovakijoje (2.9 procento), Lenkijoje (1.8 procento) bei Italijoje (1.4 procento).
Per pirmąjį šių metų pavasario mėnesį, palyginus su vasariu, mažmeninė prekyba Lietuvoje pakilo 0.9 procento, kai mėnesį prieš tai augo 0.8 procento. Tuo tarpu euro zonoje ir Europos sąjungoje fiksuotas 0.1 procento kritimas, kuris bendros valiutos sąjungos atveju atitiko lūkesčius, kai mėnesį prieš tai mažmeninė prekyba paaugo 0.2 procento bei nepakito.
Euro zonoje per kovą maisto, gėrimų ir tabako pardavimai krito 0.1 procento bei ne maisto produktų irgi tiek pat, kai degalų paaugo 0.4 procento. Europos sąjungoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai susitraukė 0.4 procento, o štai ne maisto produktų pakilo 0.1 procento, o degalų - 0.4 procento.
Labiausiai mažmeninės prekybos apimtys per trečiąjį šių metų mėnesį krito Slovėnijoje (dviem procentais), Estijoje - 1.3 procento bei Slovakijoje, kur smuko 0.9 procento. Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis augo Maltoje (2 procentais) bei Belgijoje ir Kroatijoje, kur pakilo po 1.4 procento.

Bendroje valiutos zonoje per metus maisto, gėrimų ir tabako pardavimai augo 0.6 procento, ne maisto produktų - 2.3 procento, o degalų pakilo 0.9 procento. Europos sąjungoje maisto, gėrimų ir tabako pardavimai augo 0.1 procento, ne maisto produktų - 2.7 procento, o degalų - 1.7 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, palyginus su 2024 metų kovu, daugiausiai mažmeninė prekyba pakilo Liuksemburge (9.4 procento), Bulgarijoje (5.4 procento) bei Kipre (penkiais procentais), o štai labiausiai krito Slovakijoje (2.9 procento), Lenkijoje (1.8 procento) bei Italijoje (1.4 procento).