versija spausdinimui
(0)
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat šiandien paviešinta informacija, tiek mūsų šalyje, tiek visame Senajame žemyne bedarbystės rodiklis nepakito.
Lapkritį euro zonoje jis siekė 6.3 procento, Europos sąjungoje - 5.9 procento, o Lietuvoje sudarė 6.9 procento. Prieš metus visais trimis atvejais bedarbystė buvo didesnė ir siekė atitinkamai 6.5, 6.1 bei 7.2 procento.
Tarp sąjungos šalių dviženklė ir tuo pačiu didžiausia bedarbystė ir toliau išlieka Ispanijoje, kur ji sudaro 11.2 procento. Tuo tarpu mažiausias minimas rodiklis gruodį fiksuotas Čekijoje (2.8 procento) bei Maltoje ir kaimyninėje Lenkijoje, kur sudaro po tris procentus.
Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji per lapkritį mūsų šalyje paaugo nuo 18.5 iki 18.6 procento (prieš metus - 16.3 procento), euro zonoje nepakito ir siekė penkioliką procentų (prieš metus - 14.6 procento), o štai Europos sąjungoje pakilo nuo 15.2 iki 15.3 procento (prieš metus - 14.8 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių didžiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Ispanijoje (26.6 procento) bei Švedijoje (24.4 procento), o štai mažiausia - Vokietijoje (6.4 procento) ir Nyderlanduose (8.7 procento).
Lapkritį euro zonoje jis siekė 6.3 procento, Europos sąjungoje - 5.9 procento, o Lietuvoje sudarė 6.9 procento. Prieš metus visais trimis atvejais bedarbystė buvo didesnė ir siekė atitinkamai 6.5, 6.1 bei 7.2 procento.
Tarp sąjungos šalių dviženklė ir tuo pačiu didžiausia bedarbystė ir toliau išlieka Ispanijoje, kur ji sudaro 11.2 procento. Tuo tarpu mažiausias minimas rodiklis gruodį fiksuotas Čekijoje (2.8 procento) bei Maltoje ir kaimyninėje Lenkijoje, kur sudaro po tris procentus.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių didžiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Ispanijoje (26.6 procento) bei Švedijoje (24.4 procento), o štai mažiausia - Vokietijoje (6.4 procento) ir Nyderlanduose (8.7 procento).