versija spausdinimui
(0)
Darbas su Europos Centrinio banko skaitmeninių pinigų leidimu vienu metu tęsiamas daugelyje sričių. Viena iš jų – pagrindinių CBDC parametrų „kalibravimas“ – maksimali vartotojui prieinama suma ir neprisijungus atliekamų operacijų taisyklės.
Skaitmeninis grynųjų pinigų ekvivalentas, turintis teisėtos mokėjimo priemonės statusą ir vienodomis sąlygomis prieinamas visoje euro zonoje – tokia Europos Centrinio banko parengta centrinio banko skaitmeninių pinigų (CBDC) vizija.
Praėjusių metų gruodį įstaiga paskelbė antrąją darbo su e. euru eigos ataskaitą. Iki gatavo produkto dar ilgas kelias, o sprendimas dėl debiuto nauja pinigų forma dar toli.
Ataskaitoje apibendrinami pagrindiniai daugelio darbo grupių, vienu metu dirbančių su keliais skaitmeninių pinigų įvedimo aspektais, pasiekimai. ECB pabrėžia, kad ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui su visomis projekto suinteresuotosiomis šalimis – nuo vartotojų ir prekybininkų iki reguliavimo institucijų, bankų ir mokėjimo paslaugų teikėjų.
Jau pradiniame darbo su skaitmeniniu euru etape buvo manoma, kad europietiškoje CBDC versijoje bus numatytas skaitmeninėje piniginėje laikomos valiutos sumos limitas. Todėl galime teigti, kad šis apribojimas pats savaime rodo, kad naujoji pinigų forma turės mažai ką bendro su fiziniais pinigais.
Centrinio banko teigimu, limitas skirtas kelių problemų sprendimui. Skaitmeninis euras neturėtų konkuruoti su komerciniuose bankuose laikomais negrynaisiais pinigais. Jei taip atsitiktų, kredito įstaigos galėtų prarasti pigų finansavimo šaltinį, be to, „skaitmeninio banko apgulties“ vizija gali išsipildyti kilus suirutei bankų sektoriuje. CBDC taip pat ketina egzistuoti kartu su šiuo metu turimomis mokėjimo priemonėmis, o ne „išmesti“ jas iš rinkos. Tuo pačiu metu ECB turi atsižvelgti į daugybę kitų veiksnių, įskaitant: naujos pinigų formos įtaka komercinių bankų likvidumui.
Kol kas daug dėmesio sulaukė skaitmeninio euro limito „kalibravimo“ klausimas, tačiau riba dar nenustatyta. Vartotojų atstovai konsultacijose nurodė, kad per mažas limitas atgrasytų nuo šios atsiskaitymo formos. Buvo pasiūlyta, kad parametras, į kurį būtų atsižvelgta, tai atlyginimo dydis.
Skaitmeninės eurų schemos prielaidos numato galimybę atlikti operacijas neprisijungus prie tinklo ir neįtraukiant tarpininko. Šiuo tikslu turėsite naudoti atskirą neprisijungus pasiekiamą piniginę (pvz., funkciją mobiliojoje programoje) arba kortelę. Tai priartintų, kiek tokiam žingsniui pasiruošęs centrinis bankas, mokėjimus e-eurais prie mokėjimų grynaisiais.
Dar 2022 metais iš Europos pareigūnų buvo gauta signalų, kad skaitmeninis euras dienos šviesą gali išvysti jau 2025 metais. Šiandien akivaizdu, kad tokia data lieka nereali. Juolab kad kol kas nėra teisinės bazės CBDC išdavimui ar žalios šviesos iš svarbiausių ES institucijų.
Tačiau darbas prie e-euro turi detalų grafiką ir bus tęsiamas. Netrukus bus atrinktos įmonės, kurios skaitmeniniams pinigams rengs infrastruktūros platformos ir kai kurių jos komponentų reikalavimus. Metų viduryje sužinosime su vartotojais atliktų tyrimų ir bandymų rezultatus.
Skaitmeninis grynųjų pinigų ekvivalentas, turintis teisėtos mokėjimo priemonės statusą ir vienodomis sąlygomis prieinamas visoje euro zonoje – tokia Europos Centrinio banko parengta centrinio banko skaitmeninių pinigų (CBDC) vizija.
Praėjusių metų gruodį įstaiga paskelbė antrąją darbo su e. euru eigos ataskaitą. Iki gatavo produkto dar ilgas kelias, o sprendimas dėl debiuto nauja pinigų forma dar toli.
Ataskaitoje apibendrinami pagrindiniai daugelio darbo grupių, vienu metu dirbančių su keliais skaitmeninių pinigų įvedimo aspektais, pasiekimai. ECB pabrėžia, kad ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui su visomis projekto suinteresuotosiomis šalimis – nuo vartotojų ir prekybininkų iki reguliavimo institucijų, bankų ir mokėjimo paslaugų teikėjų.
Jau pradiniame darbo su skaitmeniniu euru etape buvo manoma, kad europietiškoje CBDC versijoje bus numatytas skaitmeninėje piniginėje laikomos valiutos sumos limitas. Todėl galime teigti, kad šis apribojimas pats savaime rodo, kad naujoji pinigų forma turės mažai ką bendro su fiziniais pinigais.
Centrinio banko teigimu, limitas skirtas kelių problemų sprendimui. Skaitmeninis euras neturėtų konkuruoti su komerciniuose bankuose laikomais negrynaisiais pinigais. Jei taip atsitiktų, kredito įstaigos galėtų prarasti pigų finansavimo šaltinį, be to, „skaitmeninio banko apgulties“ vizija gali išsipildyti kilus suirutei bankų sektoriuje. CBDC taip pat ketina egzistuoti kartu su šiuo metu turimomis mokėjimo priemonėmis, o ne „išmesti“ jas iš rinkos. Tuo pačiu metu ECB turi atsižvelgti į daugybę kitų veiksnių, įskaitant: naujos pinigų formos įtaka komercinių bankų likvidumui.
Kol kas daug dėmesio sulaukė skaitmeninio euro limito „kalibravimo“ klausimas, tačiau riba dar nenustatyta. Vartotojų atstovai konsultacijose nurodė, kad per mažas limitas atgrasytų nuo šios atsiskaitymo formos. Buvo pasiūlyta, kad parametras, į kurį būtų atsižvelgta, tai atlyginimo dydis.
Skaitmeninės eurų schemos prielaidos numato galimybę atlikti operacijas neprisijungus prie tinklo ir neįtraukiant tarpininko. Šiuo tikslu turėsite naudoti atskirą neprisijungus pasiekiamą piniginę (pvz., funkciją mobiliojoje programoje) arba kortelę. Tai priartintų, kiek tokiam žingsniui pasiruošęs centrinis bankas, mokėjimus e-eurais prie mokėjimų grynaisiais.
Dar 2022 metais iš Europos pareigūnų buvo gauta signalų, kad skaitmeninis euras dienos šviesą gali išvysti jau 2025 metais. Šiandien akivaizdu, kad tokia data lieka nereali. Juolab kad kol kas nėra teisinės bazės CBDC išdavimui ar žalios šviesos iš svarbiausių ES institucijų.
Tačiau darbas prie e-euro turi detalų grafiką ir bus tęsiamas. Netrukus bus atrinktos įmonės, kurios skaitmeniniams pinigams rengs infrastruktūros platformos ir kai kurių jos komponentų reikalavimus. Metų viduryje sužinosime su vartotojais atliktų tyrimų ir bandymų rezultatus.