versija spausdinimui
(0)
Po ketverių metų Europoje buvo pasiektas naujas obligacijų emisijų vertės rekordas. Tačiau nerimą gali kelti tai, kad didžiąją dalį skolų pardavimų lėmė įsipareigojimų, atsiradusius dėl ankstesnių emisijų, padengimas ir siekis tokiu būdu finansuoti biudžeto išlaidas.
Bloomberg surinktais duomenimis, Europos obligacijų emisija šiemet pasiekė rekordinę 1,705 trilijono eurų sumą. Į šią vertę įeina vieša obligacijų, denominuotų eurais, svarais ir doleriais emisija, parduota Senajame žemyne.
Rekordinius obligacijų pardavimus šiais metais užfiksavo Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Belgija ir Graikija.
Nors 2020 metais rekordas buvo pateisinamas didžiuliais atskirų šalių finansiniais poreikiais, susijusiais su uždarymu ir bandymais apriboti pasaulinės Covid-19 pandemijos padarinius, šiuo metu nemaža dalis skolos vertybinių popierių emisijų yra susijusi su didėjančiais ankstesnių skolų reguliavimo kaštais.
Įmonių obligacijų emisijos buvo labai populiarios. Bankai ir nekilnojamojo turto bendrovės buvo vieni iš tų, kurie pasinaudojo beveik nuolat geromis rinkos sąlygomis, kad išleistų naujas obligacijas.
Skolos augimas tęsis, o ribojantys veiksniai gali būti geopolitinė įtampa ir galimas prekybos karas, JAV įvedus didesnius muitus.
„Atsižvelgiant į didelius aptarnavimo kaštus ir nepatenkintus įmonių bei vyriausybių finansinius poreikius, tiek kitais metais, tiek 2026 metais reikėtų tikėtis tolesnio pardavimų augimo“ - sakė Deutsche Bank Research kredito strategas Cem Keltek.
Bloomberg surinktais duomenimis, Europos obligacijų emisija šiemet pasiekė rekordinę 1,705 trilijono eurų sumą. Į šią vertę įeina vieša obligacijų, denominuotų eurais, svarais ir doleriais emisija, parduota Senajame žemyne.
Rekordinius obligacijų pardavimus šiais metais užfiksavo Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Belgija ir Graikija.
Nors 2020 metais rekordas buvo pateisinamas didžiuliais atskirų šalių finansiniais poreikiais, susijusiais su uždarymu ir bandymais apriboti pasaulinės Covid-19 pandemijos padarinius, šiuo metu nemaža dalis skolos vertybinių popierių emisijų yra susijusi su didėjančiais ankstesnių skolų reguliavimo kaštais.
Įmonių obligacijų emisijos buvo labai populiarios. Bankai ir nekilnojamojo turto bendrovės buvo vieni iš tų, kurie pasinaudojo beveik nuolat geromis rinkos sąlygomis, kad išleistų naujas obligacijas.
Skolos augimas tęsis, o ribojantys veiksniai gali būti geopolitinė įtampa ir galimas prekybos karas, JAV įvedus didesnius muitus.
„Atsižvelgiant į didelius aptarnavimo kaštus ir nepatenkintus įmonių bei vyriausybių finansinius poreikius, tiek kitais metais, tiek 2026 metais reikėtų tikėtis tolesnio pardavimų augimo“ - sakė Deutsche Bank Research kredito strategas Cem Keltek.