versija spausdinimui
(26)
Rusijos rublis pasiekė žemiausią lygį nuo invazijos į Ukrainą pradžios. Už vieną JAV dolerį jau mokama po daugiau nei 110 rublių. Spartų Rusijos valiutos silpnėjimą lėmė naujos sankcijos Gazprombankui ir didėjanti įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šalių.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas dabartinę situaciją vertina teigiamai, rublio nuvertėjimą apibūdindamas kaip „labai, labai palankų“ eksportuotojams. Pasak ministro, silpnesnė valiuta leidžia Rusijai efektyviau finansuoti karines operacijas Ukrainoje, mažinant realias ginkluotės įsigijimo ir apmokėjimo kariams išlaidas. Tačiau ekspertai nurodo, kad toks požiūris gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Rusijos ekonomikai.
Rinkos analitikai aiškiai pabrėžia, kad dramatišką rublio kurso kritimą lėmė naujos Amerikos sankcijos Gazprombank ir daugiau nei 50 Rusijos bankų, turinčių tarptautinius ryšius.
Rusijos Centrinis bankas buvo priverstas nustatyti oficialų rublio kursą – 110,49 už eurą. Tokia situacija yra tiesioginė birželio įvykių pasekmė, kai Amerikos sankcijos privertė Maskvos biržą sustabdyti prekybą doleriais ir eurais. Nuo tada oficialūs valiutų kursai buvo pagrįsti tik ne biržos sandoriais, kuriuose dalyvauja pagrindiniai eksportuotojai ir komerciniai bankai.
Dabartinis rublio vertės kritimas turi rimtų pasekmių eiliniams rusams. Dėl valiutos susilpnėjimo smarkiai pabrangsta importuojamos prekės, o tai kartu su jau aukšta infliacija yra didelė našta namų ūkių biudžetams. Verta priminti, kad Rusijos valiuta pasiekė istorinį žemiausią lygį – 150 rublių už dolerį netrukus po to, kai 2022 metų vasario mėnesį prasidėjo invazija į Ukrainą.
Rinkos ekspertai pabrėžia ypatingą naujausių sankcijų Rusijos bankams svarbą. Iki šiol Gazprombank išliko paskutine didele Rusijos finansų institucija, kuriai buvo netaikomi Amerikos apribojimai. Pokyčiai gerokai apsunkina tarptautinius finansinius sandorius, o tai daro tiesioginę įtaką Rusijos užsienio prekybai.
Nepaisant to, kad Rusijos centrinis bankas palaiko aukštas palūkanų normas, šalyje išlieka didelė metinė infliacija. Ypač nerimą kelia pagrindinių maisto produktų , t.y. pieno, bulvių ir sviesto brangimas, kuris tampa vis didesne našta Rusijos vartotojams.
Situaciją dar labiau apsunkina Kremliaus biudžeto politika. Rusija nuo 2022-ųjų nuosekliai didina karines išlaidas, skirdama nemažas lėšas karinės technikos pirkimui, ginkluotei ir didindama karių atlyginimus. Taip pat buvo įvesta vienkartinių išmokų karių šeimoms sistema, kuri papildomai apkrauna valstybės biudžetą.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į mažėjančias Rusijos pajamas iš energetinių žaliavų eksporto. Pernai šios pajamos sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, o tai yra tiesioginis Vakarų šalių Rusijos naftos kainų viršutinės ribos įvedimo rezultatas. Ši situacija kartu su didėjančiomis karinėmis išlaidomis kelia rimtų iššūkių Rusijos finansiniam stabilumui.
Nuo šių metų pradžios Rusijos valiuta dolerio atžvilgiu nuvertėjo virš šešiolikos procentų, o mūsų valiutos euro - virš trylikos procentų.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas dabartinę situaciją vertina teigiamai, rublio nuvertėjimą apibūdindamas kaip „labai, labai palankų“ eksportuotojams. Pasak ministro, silpnesnė valiuta leidžia Rusijai efektyviau finansuoti karines operacijas Ukrainoje, mažinant realias ginkluotės įsigijimo ir apmokėjimo kariams išlaidas. Tačiau ekspertai nurodo, kad toks požiūris gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Rusijos ekonomikai.
Rinkos analitikai aiškiai pabrėžia, kad dramatišką rublio kurso kritimą lėmė naujos Amerikos sankcijos Gazprombank ir daugiau nei 50 Rusijos bankų, turinčių tarptautinius ryšius.
Rusijos Centrinis bankas buvo priverstas nustatyti oficialų rublio kursą – 110,49 už eurą. Tokia situacija yra tiesioginė birželio įvykių pasekmė, kai Amerikos sankcijos privertė Maskvos biržą sustabdyti prekybą doleriais ir eurais. Nuo tada oficialūs valiutų kursai buvo pagrįsti tik ne biržos sandoriais, kuriuose dalyvauja pagrindiniai eksportuotojai ir komerciniai bankai.
Dabartinis rublio vertės kritimas turi rimtų pasekmių eiliniams rusams. Dėl valiutos susilpnėjimo smarkiai pabrangsta importuojamos prekės, o tai kartu su jau aukšta infliacija yra didelė našta namų ūkių biudžetams. Verta priminti, kad Rusijos valiuta pasiekė istorinį žemiausią lygį – 150 rublių už dolerį netrukus po to, kai 2022 metų vasario mėnesį prasidėjo invazija į Ukrainą.
Rinkos ekspertai pabrėžia ypatingą naujausių sankcijų Rusijos bankams svarbą. Iki šiol Gazprombank išliko paskutine didele Rusijos finansų institucija, kuriai buvo netaikomi Amerikos apribojimai. Pokyčiai gerokai apsunkina tarptautinius finansinius sandorius, o tai daro tiesioginę įtaką Rusijos užsienio prekybai.
Situaciją dar labiau apsunkina Kremliaus biudžeto politika. Rusija nuo 2022-ųjų nuosekliai didina karines išlaidas, skirdama nemažas lėšas karinės technikos pirkimui, ginkluotei ir didindama karių atlyginimus. Taip pat buvo įvesta vienkartinių išmokų karių šeimoms sistema, kuri papildomai apkrauna valstybės biudžetą.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į mažėjančias Rusijos pajamas iš energetinių žaliavų eksporto. Pernai šios pajamos sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, o tai yra tiesioginis Vakarų šalių Rusijos naftos kainų viršutinės ribos įvedimo rezultatas. Ši situacija kartu su didėjančiomis karinėmis išlaidomis kelia rimtų iššūkių Rusijos finansiniam stabilumui.
Nuo šių metų pradžios Rusijos valiuta dolerio atžvilgiu nuvertėjo virš šešiolikos procentų, o mūsų valiutos euro - virš trylikos procentų.
