versija spausdinimui
(4)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, spalį metinė infliacija euro zonoje atšoko labiau nei laukta, kai mūsų šalyje ji dar labiau smuktelėjo ir yra mažiausia bendroje valiutos sąjungoje.
Per dešimtą šių metų mėnesį, palyginus su rugsėju, metinis kainų spaudimas Lietuvoje prislopo nuo 0.4 iki vos 0.1 procento, tad akivaizdu, kad beveik turime defliaciją, kai prieš metus šis rodiklis dar siekė 3.1 procento.
Tuo tarpu euro zonoje metinė infliacija atšoko nuo 1.7 procento iki dviejų procentų, o laukta, kad padidės iki vidutiniškai 1.9 procento. Prieš metus ji sudarė 2.9 procento.
Didžiausias metinis kainų spaudimas išlieka Belgijoje (4.7 procento) bei Estijoje (4.5 procento), tuo tarpu Slovėnijoje jau fiksuota, kad kainos per metus nepakito, o mažiausia metinė infliacija buvo mūsų šalyje bei Airijoje (0.1 procento).
Bendroje valiutos zonoje per spalį metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis padidėjo nuo 2.4 iki 2.9 procento, kai prieš metus šis rodiklis siekė 7.4 procento. Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių metinis kainų prieaugis ūgtelėjo nuo 0.4 iki 0.5 procento, o štai paslaugų atveju nepakito ir siekė 3.9 procento, kai praėjusių metų spalį buvo atitinkamai 3.5 bei 4.6 procento. Tuo tarpu metinis energijos išteklių kainų kritimas sumažėjo nuo 6.1 iki 4.6 procento, o prieš metus siekė 11.2 procento.
Bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklius bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, per dešimtą šių metų mėnesį nepakito ir siekė 2.7 procento, o laukta, kad kris iki vidutiniškai 2.6 procento, o prieš metus šis rodiklis siekė 4.2 procento.
Per patį spalį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje ūgtelėjo 0.1 procento, kai euro zonoje tris kartus labiau, o bazinis rodiklis paaugo 0.2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, bendroje valiutos zonoje per antrąjį šių metų rudens mėnesį labiausiai pabrango maisto, alkoholis ir tabakas bei su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės, t.y. po 0.7 procento. Energijos išteklių kainos pasistiebė 0.4 procento, o štai paslaugų nepakito.
Spalį kainos labiausiai pakilo Estijoje, Kroatijoje ir Suomijoje - po 0.8 procento, kai daugiausiai krito Maltoje (1.1 procento), Portugalijoje (0.4 procento) ir Slovėnijoje (0.3 procento).
Per dešimtą šių metų mėnesį, palyginus su rugsėju, metinis kainų spaudimas Lietuvoje prislopo nuo 0.4 iki vos 0.1 procento, tad akivaizdu, kad beveik turime defliaciją, kai prieš metus šis rodiklis dar siekė 3.1 procento.
Tuo tarpu euro zonoje metinė infliacija atšoko nuo 1.7 procento iki dviejų procentų, o laukta, kad padidės iki vidutiniškai 1.9 procento. Prieš metus ji sudarė 2.9 procento.
Didžiausias metinis kainų spaudimas išlieka Belgijoje (4.7 procento) bei Estijoje (4.5 procento), tuo tarpu Slovėnijoje jau fiksuota, kad kainos per metus nepakito, o mažiausia metinė infliacija buvo mūsų šalyje bei Airijoje (0.1 procento).
Bendroje valiutos zonoje per spalį metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis padidėjo nuo 2.4 iki 2.9 procento, kai prieš metus šis rodiklis siekė 7.4 procento. Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių metinis kainų prieaugis ūgtelėjo nuo 0.4 iki 0.5 procento, o štai paslaugų atveju nepakito ir siekė 3.9 procento, kai praėjusių metų spalį buvo atitinkamai 3.5 bei 4.6 procento. Tuo tarpu metinis energijos išteklių kainų kritimas sumažėjo nuo 6.1 iki 4.6 procento, o prieš metus siekė 11.2 procento.
Bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklius bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, per dešimtą šių metų mėnesį nepakito ir siekė 2.7 procento, o laukta, kad kris iki vidutiniškai 2.6 procento, o prieš metus šis rodiklis siekė 4.2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, bendroje valiutos zonoje per antrąjį šių metų rudens mėnesį labiausiai pabrango maisto, alkoholis ir tabakas bei su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės, t.y. po 0.7 procento. Energijos išteklių kainos pasistiebė 0.4 procento, o štai paslaugų nepakito.
Spalį kainos labiausiai pakilo Estijoje, Kroatijoje ir Suomijoje - po 0.8 procento, kai daugiausiai krito Maltoje (1.1 procento), Portugalijoje (0.4 procento) ir Slovėnijoje (0.3 procento).