versija spausdinimui
(0)
Emitentams naudinga tai, kad centriniai bankai pradėjo mažinti palūkanų normas, o skirtumai tarp obligacijų pajamingumų sumažėjo. JAV prezidento rinkimų klausimas pamažu pradeda slėgti skolų rinką, tačiau kiti metai taip pat turėtų būti geri.
Pasaulio skolų emisijos šiemet pasieks 9 trilijonus JAV dolerių, o tai septynioliką procentų daugiau nei metais anksčiau – prognozuoja reitingų agentūros S&P Global analitikai. Ankstesnėse liepos mėnesio prognozėse buvo teigiama, kad šių metų emisija sieks 8,3 trilijono dolerių. Lūkesčių padidėjimą daugiausia lėmė geros ekonominės sąlygos obligacijų emisijos rinkoje trečiąjį ketvirtį.
„Po periodo, kai centriniai bankai sparčiai didino palūkanų normas ir slūgo jų mažinimo perspektyvos, 2025 metais skolininkai galės pasinaudoti mažesnėmis palūkanomis, net jei jų kirpimas bus nedidelis“ – sako S&P Global analitikas Nick Kraemer.
Jo nuomone, prie skolų emisijos didėjimo kitais metais prisidės ir fiskalinės skatinimo priemonės Kinijoje bei išaugusi dirbtinio intelekto projektų finansavimo paklausa visame pasaulyje. Tačiau neigiami šios prognozės rizikos veiksniai gali būti galimi prekybos karai ir kiti įvykiai, skatinantys centrinius bankus sulėtinti arba sustabdyti palūkanų mažinimą.
Bloomberg surinkti duomenys rodo, kad viso pasaulio vyriausybės ir įmonės rugsėjį pardavė daugiau nei 600 mlrd. dolerių skolų. Tai buvo rekordiškai didelis to mėnesio skolos vertybinių popierių emisijų kiekis. Per minimą laikotarpį 1226 emitentai iš viso pasaulio nusprendė parduoti iždo vekselius ir obligacijas. Rugsėjo mėnesį skolų emisijos buvo didelės abiejose Atlanto pusėse. Europoje jos siekė per 200 mlrd. dolerių, prie ko prisidėjo bankų išleistos obligacijos. Tuo tarpu JAV investicinio lygio reitingus turinčios įmonės iš viso pardavė 170,6 mlrd. dolerių vertės skolos vertybinių popierių.
„Rinka patraukli, nes pajamingumo skirtumai yra netoli žemiausio šių metų lygio, pajamingumas per gana trumpą laiką šiek tiek sumažėjo, o paklausa išlieka stipri“ – sako Conning įmonių ir savivaldybių obligacijų skyriaus vadovo pavaduotojas Mike Griffin.
Tačiau analitikai tikisi, kad skolų emisijos tempai spalį ir lapkritį bus lėtesni nei rugsėjį. Tai daugiausia lems investuotojų neapibrėžtumas, susijęs su JAV prezidento rinkimų rezultatais.
„Jei būčiau emitentas ir norėčiau greitai parduoti skolą, tai daryčiau prieš rinkimus. Po rinkimų rinkoje gali būti per daug nepastovumo ir neapibrėžtumo“ – sako Schwab finansinių tyrimų centro vyriausioji obligacijų strategė Kathy Jones.
Didėjantys Donald Trump šansai rinkimuose jau prisidėjo prie JAV obligacijų pajamingumo augimo, nes respublikonų kandidato kampanijos pažadai investuotojų vertinami kaip palankesni infliacijai nei Kamala Harris pasiūlymai.
Pasaulio skolų emisijos šiemet pasieks 9 trilijonus JAV dolerių, o tai septynioliką procentų daugiau nei metais anksčiau – prognozuoja reitingų agentūros S&P Global analitikai. Ankstesnėse liepos mėnesio prognozėse buvo teigiama, kad šių metų emisija sieks 8,3 trilijono dolerių. Lūkesčių padidėjimą daugiausia lėmė geros ekonominės sąlygos obligacijų emisijos rinkoje trečiąjį ketvirtį.
„Po periodo, kai centriniai bankai sparčiai didino palūkanų normas ir slūgo jų mažinimo perspektyvos, 2025 metais skolininkai galės pasinaudoti mažesnėmis palūkanomis, net jei jų kirpimas bus nedidelis“ – sako S&P Global analitikas Nick Kraemer.
Jo nuomone, prie skolų emisijos didėjimo kitais metais prisidės ir fiskalinės skatinimo priemonės Kinijoje bei išaugusi dirbtinio intelekto projektų finansavimo paklausa visame pasaulyje. Tačiau neigiami šios prognozės rizikos veiksniai gali būti galimi prekybos karai ir kiti įvykiai, skatinantys centrinius bankus sulėtinti arba sustabdyti palūkanų mažinimą.
Bloomberg surinkti duomenys rodo, kad viso pasaulio vyriausybės ir įmonės rugsėjį pardavė daugiau nei 600 mlrd. dolerių skolų. Tai buvo rekordiškai didelis to mėnesio skolos vertybinių popierių emisijų kiekis. Per minimą laikotarpį 1226 emitentai iš viso pasaulio nusprendė parduoti iždo vekselius ir obligacijas. Rugsėjo mėnesį skolų emisijos buvo didelės abiejose Atlanto pusėse. Europoje jos siekė per 200 mlrd. dolerių, prie ko prisidėjo bankų išleistos obligacijos. Tuo tarpu JAV investicinio lygio reitingus turinčios įmonės iš viso pardavė 170,6 mlrd. dolerių vertės skolos vertybinių popierių.
„Rinka patraukli, nes pajamingumo skirtumai yra netoli žemiausio šių metų lygio, pajamingumas per gana trumpą laiką šiek tiek sumažėjo, o paklausa išlieka stipri“ – sako Conning įmonių ir savivaldybių obligacijų skyriaus vadovo pavaduotojas Mike Griffin.
Tačiau analitikai tikisi, kad skolų emisijos tempai spalį ir lapkritį bus lėtesni nei rugsėjį. Tai daugiausia lems investuotojų neapibrėžtumas, susijęs su JAV prezidento rinkimų rezultatais.
„Jei būčiau emitentas ir norėčiau greitai parduoti skolą, tai daryčiau prieš rinkimus. Po rinkimų rinkoje gali būti per daug nepastovumo ir neapibrėžtumo“ – sako Schwab finansinių tyrimų centro vyriausioji obligacijų strategė Kathy Jones.
Didėjantys Donald Trump šansai rinkimuose jau prisidėjo prie JAV obligacijų pajamingumo augimo, nes respublikonų kandidato kampanijos pažadai investuotojų vertinami kaip palankesni infliacijai nei Kamala Harris pasiūlymai.