versija spausdinimui
(10)
Europos Centrinis bankas šiandien antrą posėdį iš eilės bei bendrai jau trečią kartą 25 baziniais punktais sumažino savo palūkanų normas, kas atitiko lūkesčius. ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad tokį sprendimą leido priimti pasirodę naujausi duomenys, kurie patvirtino kainų spaudimo mažėjimo tendenciją bei tokiu pačiu principu pinigų politika bus vykdoma ir toliau.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgdama į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Iš gaunamos informacijos apie infliacijos lygį matyti, kad dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos perspektyvai poveikį taip pat daro pastaruoju metu netikėtai pablogėję ekonominio aktyvumo rodikliai, o finansavimo sąlygos tebėra griežtos“ - rašoma ECB pranešime.
Tiesa, tuo pačiu pabrėžiama, jog artimiausiais mėnesiais infliacija turėtų padidėti, o kitais metais – sumažėti iki siekiamo lygio. Vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla. Kartu darbo sąnaudų spaudimas turėtų toliau po truputį mažėti, pelnui iš dalies slopinant jo poveikį infliacijai.
Taigi, visos trys pagrindinės ECB palūkanų normos vėl nurėžtos dvidešimt penkiais baziniais punktais. Nuo spalio 23 dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe mažėja iki 3,25 procento, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma - iki 3,4 procento, o palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe krenta iki 3,65 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų lygį vidutiniu laikotarpiu. Pinigų politikos palūkanų normas ji palaikys pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad būtų pasiektas šis tikslas. Valdančioji taryba sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
Kalbant apie ECB Turto pirkimo programą (TPP), jos portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Be to, Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje.
„Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui“ - tikina euro zonos Centrinis bankas
Tuo pačiu, bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuojama ECB pranešime.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad šiandien palūkanos buvo sumažintos, nes infliacijos mažėjimo procesas įsibėgėja ir tai vyksta tinkamai. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad po rugsėjo ECB posėdžio pasirodę visi duomenys patvirtino kainų spaudimo mažėjimą ir ekonomikos lėtėjimą, tad monetarinės politikos vykdytojai įgavo daugiau pasitikėjimo dėl to, kad reikia dar labiau švelninti pinigų politiką.
Christine Lagarde tikino, kad tolesni sprendimai monetarinės politikos klausimai priklausys nuo naujausių duomenų ir tendencijos, kaip ir beje, buvo ir šįkart. Ji teigė, kad ECB nemato euro zonos ekonomikos horizonte recesijos, tik augimo sulėtėjimą.
Europos Centrinio banko prezidentė spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad ekonominiai duomenys akivaizdžiai rodo, kad jų vykdoma pinigų politika veikia. Paklausta, ar nustebino infliacijos mažėjimo mastas po rugsėjį įvykusio posėdžio, ji pabrėžė, kad niekas neprognozavo tokio kritimo, todėl tai dalinai nustebino ir padidino pasitikėjimą dezinfliacijos procesu.
Artimiausias ir tuo pačiu paskutinis šiais metais ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas gruodžio dvyliktą dieną Frankfurte.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgdama į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Iš gaunamos informacijos apie infliacijos lygį matyti, kad dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos perspektyvai poveikį taip pat daro pastaruoju metu netikėtai pablogėję ekonominio aktyvumo rodikliai, o finansavimo sąlygos tebėra griežtos“ - rašoma ECB pranešime.
Tiesa, tuo pačiu pabrėžiama, jog artimiausiais mėnesiais infliacija turėtų padidėti, o kitais metais – sumažėti iki siekiamo lygio. Vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla. Kartu darbo sąnaudų spaudimas turėtų toliau po truputį mažėti, pelnui iš dalies slopinant jo poveikį infliacijai.
Taigi, visos trys pagrindinės ECB palūkanų normos vėl nurėžtos dvidešimt penkiais baziniais punktais. Nuo spalio 23 dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe mažėja iki 3,25 procento, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma - iki 3,4 procento, o palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe krenta iki 3,65 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų lygį vidutiniu laikotarpiu. Pinigų politikos palūkanų normas ji palaikys pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad būtų pasiektas šis tikslas. Valdančioji taryba sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
Kalbant apie ECB Turto pirkimo programą (TPP), jos portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Be to, Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje.
„Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui“ - tikina euro zonos Centrinis bankas
Tuo pačiu, bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuojama ECB pranešime.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad šiandien palūkanos buvo sumažintos, nes infliacijos mažėjimo procesas įsibėgėja ir tai vyksta tinkamai. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad po rugsėjo ECB posėdžio pasirodę visi duomenys patvirtino kainų spaudimo mažėjimą ir ekonomikos lėtėjimą, tad monetarinės politikos vykdytojai įgavo daugiau pasitikėjimo dėl to, kad reikia dar labiau švelninti pinigų politiką.
Christine Lagarde tikino, kad tolesni sprendimai monetarinės politikos klausimai priklausys nuo naujausių duomenų ir tendencijos, kaip ir beje, buvo ir šįkart. Ji teigė, kad ECB nemato euro zonos ekonomikos horizonte recesijos, tik augimo sulėtėjimą.
Europos Centrinio banko prezidentė spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad ekonominiai duomenys akivaizdžiai rodo, kad jų vykdoma pinigų politika veikia. Paklausta, ar nustebino infliacijos mažėjimo mastas po rugsėjį įvykusio posėdžio, ji pabrėžė, kad niekas neprognozavo tokio kritimo, todėl tai dalinai nustebino ir padidino pasitikėjimą dezinfliacijos procesu.
Artimiausias ir tuo pačiu paskutinis šiais metais ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas gruodžio dvyliktą dieną Frankfurte.
