versija spausdinimui
(2)
Atsižvelgiant į prastą ekonomikos būklę ir silpnėjantį infliacinį spaudimą, „labai tikėtina“, kad Europos Centrinis bankas spalio mėnesio posėdyje vėl nuspręs sumažinti finansavimo išlaidas, sako ECB valdančiosios tarybos narys Francois Villeroy.
Bloomberg cituojamas monetarinės politikos vykdytojas teigė, kad pasikeičia vadinamasis rizikos balansas. Infliacija pamažu krenta žemiau ECB tikslo, kuris iki šiol buvo specifinis veiksmų veiksnys.
„Per pastaruosius dvejus metus pagrindinė rizika buvo viršyti 2 procentų infliacijos tikslą. Dabar turime atkreipti dėmesį ir į priešingą riziką – nepasiekti užsibrėžto tikslo dėl silpno augimo ir per ilgai užtruksiančios ribojančios pinigų politikos“ – sakė Prancūzijos bankui vadovaujantis Francois Villeroy.
Bankininkas pabrėžė, kad rinka tikisi, jog kitais metais metinė infliacija sumažės iki 1,8 procento, t.y. bus žemiau ECB tikslo.
Tai, kartu su nepatenkinamu Europos ekonomikos augimo tempu, gali paskatinti sprendimus priimančius asmenis vėl mažinti palūkanų normas. Toks sprendimas gali būti priimtas jau spalio 17 dieną numatytame posėdyje.
Tuo pačiu Vokietijos Centrinio banko vadovas Joachim Nagel yra atviras diskusijoms dėl ECB palūkanų mažinimo per minėtą artimiausią posėdį. Pasak jo, kuris yra suvokiamas kaip vienas iš Europos Centrinio banko griežtesnės politikos šalininkų, prastesnė nei tikėtasi euro zonos ekonomikos būklė kartu su optimistiškais infliacijos rodmenimis leidžia svarstyti apie dar vieną pinigų kainos mažinimą.
„Esu atviras diskusijoms, turėsime naujų duomenų ir jais remdamiesi imsimės atitinkamų veiksmų. Infliacijos rodikliai džiugina, aiškiai artėjame prie tikslo – 2 procentų“ – sakė Bundensbank vadovas.
Nuo rugsėjį vykusio ECB posėdžio, per kurį buvo sumažinta skolinimosi kaina, duomenys rodo, kad infliacija pirmą kartą per trejus metus buvo mažesnė nei 2 procentai, o tuo pačiu tyrimai pademonstravo, kad ekonominė veikla pablogėjo. Investuotojai šiuo metu tikimybę, jog spalį vėl bus nukirptos palūkanų normos, vertina maždaug net 90 procentų.
Bloomberg cituojamas monetarinės politikos vykdytojas teigė, kad pasikeičia vadinamasis rizikos balansas. Infliacija pamažu krenta žemiau ECB tikslo, kuris iki šiol buvo specifinis veiksmų veiksnys.
„Per pastaruosius dvejus metus pagrindinė rizika buvo viršyti 2 procentų infliacijos tikslą. Dabar turime atkreipti dėmesį ir į priešingą riziką – nepasiekti užsibrėžto tikslo dėl silpno augimo ir per ilgai užtruksiančios ribojančios pinigų politikos“ – sakė Prancūzijos bankui vadovaujantis Francois Villeroy.
Bankininkas pabrėžė, kad rinka tikisi, jog kitais metais metinė infliacija sumažės iki 1,8 procento, t.y. bus žemiau ECB tikslo.
Tai, kartu su nepatenkinamu Europos ekonomikos augimo tempu, gali paskatinti sprendimus priimančius asmenis vėl mažinti palūkanų normas. Toks sprendimas gali būti priimtas jau spalio 17 dieną numatytame posėdyje.
Tuo pačiu Vokietijos Centrinio banko vadovas Joachim Nagel yra atviras diskusijoms dėl ECB palūkanų mažinimo per minėtą artimiausią posėdį. Pasak jo, kuris yra suvokiamas kaip vienas iš Europos Centrinio banko griežtesnės politikos šalininkų, prastesnė nei tikėtasi euro zonos ekonomikos būklė kartu su optimistiškais infliacijos rodmenimis leidžia svarstyti apie dar vieną pinigų kainos mažinimą.
„Esu atviras diskusijoms, turėsime naujų duomenų ir jais remdamiesi imsimės atitinkamų veiksmų. Infliacijos rodikliai džiugina, aiškiai artėjame prie tikslo – 2 procentų“ – sakė Bundensbank vadovas.
Nuo rugsėjį vykusio ECB posėdžio, per kurį buvo sumažinta skolinimosi kaina, duomenys rodo, kad infliacija pirmą kartą per trejus metus buvo mažesnė nei 2 procentai, o tuo pačiu tyrimai pademonstravo, kad ekonominė veikla pablogėjo. Investuotojai šiuo metu tikimybę, jog spalį vėl bus nukirptos palūkanų normos, vertina maždaug net 90 procentų.