versija spausdinimui
(0)
Nuostoliai, sankcijos, ribojančios prieigą prie modernių technologijų, ir Kinijos nenoras sudaryti naują rusiškų dujų tiekimo sutartį privertė Gazprom atidėti planus plėtoti Arkties telkinius, trečiadienį pranešė Moscow Times svetainė.
Cituodamas duomenis iš valstybinio geologinių tyrimų registro, portalas teigia, kad Gazprom planus pradėti eksploatuoti Arkties gręžinius atidėjo trejiems ar ketveriems metams. Tai, be kita ko, apima: veiklą Karos ir Barenco jūrose. Rusijos energetikos ministerijos skaičiavimais, Arkties šelfe yra 20 procentų Rusijos naftos išteklių ir per 70 procentų gamtinių dujų išteklių.
Gazprom buvo priverstas atidėti investicijas dėl smarkiai pablogėjusios finansinės padėties ir nesėkmingų derybų su Kinija dėl naujojo „Sibiro galia 2“ dujotiekio statybos, kuris būtų leidęs Rusijai padidinti dujų tiekimą Kinijai iki 100 milijardų kubinių metrų per metus. Kaip praneša žiniasklaida, Kinija sutiko pirkti dujas tik Rusijos vidaus kainomis (apie 60 dolerių už tūkstantį kubinių metrų), todėl investicija būtų nuostolinga.
Praėjusiais metais Gazprom pirmą kartą per 25 metus patyrė 629 mlrd. rublių (per 7 mlrd. dolerių) grynąjį nuostolį. Rusijos dujų eksportas vamzdynais sumažėjo iki 69 milijardų kubinių metrų, o tai yra žemiausias lygis nuo 1985 metų. Eksportas į Europą, buvusią pagrindine Gazprom rinka, pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos.
Cituodamas duomenis iš valstybinio geologinių tyrimų registro, portalas teigia, kad Gazprom planus pradėti eksploatuoti Arkties gręžinius atidėjo trejiems ar ketveriems metams. Tai, be kita ko, apima: veiklą Karos ir Barenco jūrose. Rusijos energetikos ministerijos skaičiavimais, Arkties šelfe yra 20 procentų Rusijos naftos išteklių ir per 70 procentų gamtinių dujų išteklių.
Gazprom buvo priverstas atidėti investicijas dėl smarkiai pablogėjusios finansinės padėties ir nesėkmingų derybų su Kinija dėl naujojo „Sibiro galia 2“ dujotiekio statybos, kuris būtų leidęs Rusijai padidinti dujų tiekimą Kinijai iki 100 milijardų kubinių metrų per metus. Kaip praneša žiniasklaida, Kinija sutiko pirkti dujas tik Rusijos vidaus kainomis (apie 60 dolerių už tūkstantį kubinių metrų), todėl investicija būtų nuostolinga.
Praėjusiais metais Gazprom pirmą kartą per 25 metus patyrė 629 mlrd. rublių (per 7 mlrd. dolerių) grynąjį nuostolį. Rusijos dujų eksportas vamzdynais sumažėjo iki 69 milijardų kubinių metrų, o tai yra žemiausias lygis nuo 1985 metų. Eksportas į Europą, buvusią pagrindine Gazprom rinka, pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos.