versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europoje sulaukėme sprendimų dėl Centrinių bankų palūkanų normų. Paaiškėjo, jog kaip ir buvo laukta, šveicarai jas dar labiau sumažino, o štai anglai jų nepakeitė.
Šveicarijos Nacionalinis bankas per antrą posėdį iš eilės savo pagrindinę palūkanų normą nurėžė dvidešimt penkiais baziniais punktais iki 1.25 procento. Toks sprendimas priimtas dėl sumažėjusio infliacinio spaudimo ir Šveicarijos franko stiprumo. Šiuo koregavimu siekiama išlaikyti tinkamas pinigų sąlygas, o infliaciją šiuo metu daugiausia lemia aukštesnės vidaus paslaugų kainos.
Tuo tarpu Anglijos bankas savo bazinės palūkanų normos šiandien vėl nepakeitė, nors du iš devynių balsavimo teisę turinčių monetarinės politikos vykdytojų pasisakė už jų kirpimą dvidešimt penkiais baziniais punktais. Taigi, ji ir toliau sudarys 5.25 procento. Kai kurie Anglijos banko politikos formuotojai pažymėjo, kad sprendimas nekirpti buvo „gerai subalansuotas“. Vis dėlto jie leido suprasti, kad ateityje yra pasirengę švelninti pinigų politiką šalyje.
Naujausi ekonominiai rodikliai rodo, kad infliacija grįžo į 2 procentų tikslą, o tą lėmė, palyginti su praėjusiais metais, mažėjantys infliacijos lūkesčiai ir krintančios energijos kainos. BVP augimas viršijo lūkesčius, tačiau pagrindiniai ekonomikos tyrimai rodo lėtesnį tempą.
Po pietų valiutų rinkoje Šveicarijos frankas pigo tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu, kai nuo metų pradžios nuvertėjo atitinkamai 5,5 bei 2,8 procento. Anglijos svaro vertė taip pat buvo kritusi abiejų minimų valiutų atžvilgiu, o šiais metais jis dolerio atžvilgiu atpigo 0,5 procento, o euro pabrango 2,5 procento.
Šveicarijos Nacionalinis bankas per antrą posėdį iš eilės savo pagrindinę palūkanų normą nurėžė dvidešimt penkiais baziniais punktais iki 1.25 procento. Toks sprendimas priimtas dėl sumažėjusio infliacinio spaudimo ir Šveicarijos franko stiprumo. Šiuo koregavimu siekiama išlaikyti tinkamas pinigų sąlygas, o infliaciją šiuo metu daugiausia lemia aukštesnės vidaus paslaugų kainos.
Tuo tarpu Anglijos bankas savo bazinės palūkanų normos šiandien vėl nepakeitė, nors du iš devynių balsavimo teisę turinčių monetarinės politikos vykdytojų pasisakė už jų kirpimą dvidešimt penkiais baziniais punktais. Taigi, ji ir toliau sudarys 5.25 procento. Kai kurie Anglijos banko politikos formuotojai pažymėjo, kad sprendimas nekirpti buvo „gerai subalansuotas“. Vis dėlto jie leido suprasti, kad ateityje yra pasirengę švelninti pinigų politiką šalyje.
Naujausi ekonominiai rodikliai rodo, kad infliacija grįžo į 2 procentų tikslą, o tą lėmė, palyginti su praėjusiais metais, mažėjantys infliacijos lūkesčiai ir krintančios energijos kainos. BVP augimas viršijo lūkesčius, tačiau pagrindiniai ekonomikos tyrimai rodo lėtesnį tempą.
Po pietų valiutų rinkoje Šveicarijos frankas pigo tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu, kai nuo metų pradžios nuvertėjo atitinkamai 5,5 bei 2,8 procento. Anglijos svaro vertė taip pat buvo kritusi abiejų minimų valiutų atžvilgiu, o šiais metais jis dolerio atžvilgiu atpigo 0,5 procento, o euro pabrango 2,5 procento.