versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, pramonės produkcijos apimtys Europoje ūgtelėjo, tuo tarpu mūsų šalyje fiksuotas kritimas.
Vasarį palyginus su sausiu, pramonė Lietuvoje krito trimis procentais, kai tuo tarpu euro zonoje, kaip ir laukta, pakilo 0.8 procento, o Europos sąjungoje - 0.7 procento.
Minimą mėnesį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba augo 0.5 procento, energijos susitraukė trimis procentais, kasdieninio vartojimo smuko 0.9 procento, kai tuo tarpu kapitalo prekių gamyba pakilo 1.2 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.9 procento, kapitalo prekių augo vienu procentu, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, o štai energijos susitraukė 3.3 procento, o kasdieninio vartojimo smuko 0.5 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per antrąjį šių metų mėnesį tarp sąjungos šalių sparčiausiai pramonės veiklos apimtys augo Airijoje (3.8 procento) bei Vengrijoje (3.5 procento), o daugiausiai smuko Kroatijoje (4.6 procento) ir mūsų šalyje.
Tuo tarpu šių metų vasarį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonė krito 1.2 procento, arba keturis kartus labiau nei mėnesį prieš tai. Euro zonoje metinis pramonės apimčių nuosmukis sumažėjo nuo 6.6 iki 6.4 procento, o Europos sąjungoje - nuo 5.6 iki 5.4 procento.
Per metus euro zonoje tarpinių prekių gamyba smuko 2.7 procento, energijos - 3.6 procento, kapitalo prekių - 8.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 4.3 procento, o kasdieninio vartojimo susitraukė 6.1 procento. Europos sajungoje tarpinių prekių gamyba mažėjo 2.5 procento, energijos smuko 3.5 procento, kapitalo prekių - 7.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.9 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 4.7 procento.
Kaip skelbia Eurostat, palyginus su 2023 metų vasariu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Airijoje, kur smuko net 36 procento, bei Belgijoje (12.7 procento), o štai sparčiausiai augo Ispanijoje (3.5 procento) ir Slovėnijoje (2.8 procento).
Vasarį palyginus su sausiu, pramonė Lietuvoje krito trimis procentais, kai tuo tarpu euro zonoje, kaip ir laukta, pakilo 0.8 procento, o Europos sąjungoje - 0.7 procento.
Minimą mėnesį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba augo 0.5 procento, energijos susitraukė trimis procentais, kasdieninio vartojimo smuko 0.9 procento, kai tuo tarpu kapitalo prekių gamyba pakilo 1.2 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.9 procento, kapitalo prekių augo vienu procentu, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, o štai energijos susitraukė 3.3 procento, o kasdieninio vartojimo smuko 0.5 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per antrąjį šių metų mėnesį tarp sąjungos šalių sparčiausiai pramonės veiklos apimtys augo Airijoje (3.8 procento) bei Vengrijoje (3.5 procento), o daugiausiai smuko Kroatijoje (4.6 procento) ir mūsų šalyje.
Tuo tarpu šių metų vasarį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mūsų šalyje pramonė krito 1.2 procento, arba keturis kartus labiau nei mėnesį prieš tai. Euro zonoje metinis pramonės apimčių nuosmukis sumažėjo nuo 6.6 iki 6.4 procento, o Europos sąjungoje - nuo 5.6 iki 5.4 procento.
Per metus euro zonoje tarpinių prekių gamyba smuko 2.7 procento, energijos - 3.6 procento, kapitalo prekių - 8.9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 4.3 procento, o kasdieninio vartojimo susitraukė 6.1 procento. Europos sajungoje tarpinių prekių gamyba mažėjo 2.5 procento, energijos smuko 3.5 procento, kapitalo prekių - 7.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.9 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 4.7 procento.
Kaip skelbia Eurostat, palyginus su 2023 metų vasariu, labiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Airijoje, kur smuko net 36 procento, bei Belgijoje (12.7 procento), o štai sparčiausiai augo Ispanijoje (3.5 procento) ir Slovėnijoje (2.8 procento).