versija spausdinimui
(4)
Europos Centrinis bankas šiandien, kaip ir buvo laukta, nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų. Prieš pradėdami švelninti pinigų politika banko nariai nori būti dar labiau užtikrinti dėl infliacijos perspektyvų (tiesa, keletas jau šiandien jautėsi pakankamai užtikrinti), o galutinius sprendimus lems išskirtinai naujausi makroekonominiai duomenys.
Bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys 4.5 procento, ribinio skolinimosi - 4.75 procento, o štai už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius ir toliau bus taikoma keturių procentų palūkanų norma.
„Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunamoji informacija iš esmės patvirtino Valdančiosios tarybos ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Mažiau kylant maisto produktų ir prekių kainų lygiui, toliau mažėjo infliacija. Mažėja dauguma bazinės infliacijos rodiklių, vis lėčiau auga darbo užmokestis, o dalį padidėjusių darbo sąnaudų įmonės padengia savo pelnu. Finansavimo sąlygos yra griežtos, o dėl anksčiau padidintų palūkanų normų paklausa tebėra prislopinta – tai padeda mažinti infliaciją. Tačiau vidaus kainų spaudimas yra stiprus ir lemia aukštą paslaugų kainų lygį“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Taip pat pranešime rašoma, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Ji mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris reikšmingai prisideda prie tebevykstančio dezinfliacijos proceso. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Jei, atsižvelgdama į savo naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, Valdančioji taryba būtų dar labiau užtikrinta, kad infliacija tvariai artėja prie tikslinio lygio, ateitų tinkamas laikas sušvelninti dabartinę griežtą pinigų politikos poziciją. Bet kokiu atveju, sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės Valdančioji taryba ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamaisiais duomenimis. Ji iš anksto neįsipareigoja laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
„Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Valdančioji taryba ketina 2024 metų pirmąjį pusmetį toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Antrąjį pusmetį ji ketina mažinti SPPP portfelį po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui“ - informuoja ECB.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
ECB pranešime pabrėžiama, jog valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Be to, kovai su nepageidaujama, netvarkinga rinkos raida, galinčia rimtai trikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padėtų Valdančiajai tarybai veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Spaudos konferencijos metu Christine Lagarde pakartojo, kad tolesni ECB sprendimai priklausys išskirtinai nuo naujausių duomenų ir jeigu jie patvirtins dabartinę infliacijos mažėjimo tendenciją, tuomet bus progresas ir pokyčiai monetarinės politikos srityje. Šiuo metu kryptis iš esmės yra gana aiški, tačiau banko nariai neturi išankstinių gairių, kaip bus koreguojamos palūkanos, nes tai išskirtinai priklausys nuo duomenų.
Europos Centrinio banko vadovė pabrėžė, kad prieš šios dienos posėdį monetarinės politikos vykdytojai gavo daugiau informacijos apie padėtį euro zonos ekonomikoje, tačiau prieš birželio posėdį šios informacijos bus dar daugiau, be to, bus atnaujintos makroekonominės prognozės, tad jeigu būsimi duomenys patvirtins dabartinę infliacijos mažėjimo tendenciją, tuomet būtų tinkamas laikas sumažinti palūkanų normas.
Tuo pačiu spaudos konferencijos metu Christine Lagarde atskleidė, kad kai kurie ECB nariai jau šiandien jautėsi pakankamai užtikrinti dėl infliacijos perspektyvų, tačiau galiausiai jie nusprendė prisijungti prie didžiosios daugumos, kurie nori gauti dar daugiau patvirtinimų dėl kainų spaudimo tolesnio mažėjimo.
„Mes nemanome, kad tai, kas vyksta euro zonoje, bus veidrodis to, kas vyksta Jungtinėse Valstijose“ – sakė Christine Lagarde reaguodama į klausimus apie naujausius Amerikos infliacijos duomenis, bei pabrėžė, kad ekonomikos, politiniai aspektai ir fiskalinė politika yra skirtingi.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas birželio šeštą dieną Frankfurte. Tuo pačiu, kaip minėta, bus atnaujintos ir euro zonos makroekonominės prognozės.
Bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys 4.5 procento, ribinio skolinimosi - 4.75 procento, o štai už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius ir toliau bus taikoma keturių procentų palūkanų norma.
„Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunamoji informacija iš esmės patvirtino Valdančiosios tarybos ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Mažiau kylant maisto produktų ir prekių kainų lygiui, toliau mažėjo infliacija. Mažėja dauguma bazinės infliacijos rodiklių, vis lėčiau auga darbo užmokestis, o dalį padidėjusių darbo sąnaudų įmonės padengia savo pelnu. Finansavimo sąlygos yra griežtos, o dėl anksčiau padidintų palūkanų normų paklausa tebėra prislopinta – tai padeda mažinti infliaciją. Tačiau vidaus kainų spaudimas yra stiprus ir lemia aukštą paslaugų kainų lygį“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Taip pat pranešime rašoma, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Ji mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris reikšmingai prisideda prie tebevykstančio dezinfliacijos proceso. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Jei, atsižvelgdama į savo naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, Valdančioji taryba būtų dar labiau užtikrinta, kad infliacija tvariai artėja prie tikslinio lygio, ateitų tinkamas laikas sušvelninti dabartinę griežtą pinigų politikos poziciją. Bet kokiu atveju, sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės Valdančioji taryba ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamaisiais duomenimis. Ji iš anksto neįsipareigoja laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
„Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Valdančioji taryba ketina 2024 metų pirmąjį pusmetį toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Antrąjį pusmetį ji ketina mažinti SPPP portfelį po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui“ - informuoja ECB.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
ECB pranešime pabrėžiama, jog valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Be to, kovai su nepageidaujama, netvarkinga rinkos raida, galinčia rimtai trikdyti pinigų politikos poveikio perdavimą visose euro zonos šalyse, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padėtų Valdančiajai tarybai veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Spaudos konferencijos metu Christine Lagarde pakartojo, kad tolesni ECB sprendimai priklausys išskirtinai nuo naujausių duomenų ir jeigu jie patvirtins dabartinę infliacijos mažėjimo tendenciją, tuomet bus progresas ir pokyčiai monetarinės politikos srityje. Šiuo metu kryptis iš esmės yra gana aiški, tačiau banko nariai neturi išankstinių gairių, kaip bus koreguojamos palūkanos, nes tai išskirtinai priklausys nuo duomenų.
Europos Centrinio banko vadovė pabrėžė, kad prieš šios dienos posėdį monetarinės politikos vykdytojai gavo daugiau informacijos apie padėtį euro zonos ekonomikoje, tačiau prieš birželio posėdį šios informacijos bus dar daugiau, be to, bus atnaujintos makroekonominės prognozės, tad jeigu būsimi duomenys patvirtins dabartinę infliacijos mažėjimo tendenciją, tuomet būtų tinkamas laikas sumažinti palūkanų normas.
Tuo pačiu spaudos konferencijos metu Christine Lagarde atskleidė, kad kai kurie ECB nariai jau šiandien jautėsi pakankamai užtikrinti dėl infliacijos perspektyvų, tačiau galiausiai jie nusprendė prisijungti prie didžiosios daugumos, kurie nori gauti dar daugiau patvirtinimų dėl kainų spaudimo tolesnio mažėjimo.
„Mes nemanome, kad tai, kas vyksta euro zonoje, bus veidrodis to, kas vyksta Jungtinėse Valstijose“ – sakė Christine Lagarde reaguodama į klausimus apie naujausius Amerikos infliacijos duomenis, bei pabrėžė, kad ekonomikos, politiniai aspektai ir fiskalinė politika yra skirtingi.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas birželio šeštą dieną Frankfurte. Tuo pačiu, kaip minėta, bus atnaujintos ir euro zonos makroekonominės prognozės.