versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje BVP nepakito, o štai Lietuvoje - smuktelėjo.
Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, mūsų šalyje ekonomika smuktelėjo 0.3 procento, kai per trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas nepakito. Tuo tarpu euro zonoje ir Europos sąjungoje BVP išliko toks pats, kai per ankstesnį ketvirtį smuko po 0.1 procento.
Ekonomistai laukė, kad kaip ir per trečiąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas susitrauks 0.1 procento. Tad šiuo atveju pavyko išvengti techninės recesijos, t.y. kai ekonomika smunka du ketvirčius iš eilės.
Tuo tarpu praėjusių metų paskutinį ketvirtį lyginant su 2022 metų tuo pačiu ketvirčiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas augo 0.3 procento, arba tris kartus sparčiau nei ketvirtį prieš tai. Euro zonoje fiksuotas 0.1 procento metinis augimas, o Europos sąjungoje jis buvo dvigubai didesnis kai ketvirtį prieš tai abiem atvejais BVP nepakito.
Vokietijos ekonomikos, kuri didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, ketvirčio nuosmukis siekė 0.3 procento, o metinis - 0.2 procento, kas atitiko lūkesčius, kai per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį atitinkamai bendrasis vidaus produktas nepakito ir krito 0.3 procento.
Remiantis Eurostat pirminiais preliminariais duomenimis, Prancūzijos ekonomikos vertė per ketvirtį, kaip ir per trečiąjį ketvirtį nepakito, o metinis prieaugis padidėjo nuo 0.6 iki 0.7 procento. Ispanijoje ketvirčio BVP prieaugis paspartėjo nuo 0.4 iki 0.6 procento, o Italijoje - nuo 0.1 iki 0.2 procento, o metinis ekonomikos augimas padidėjo atitinkamai nuo 1.9 iki dviejų procentų bei nuo 0.1 iki 0.5 procento.
Išsamesni duomenys apie bendrųjų vidaus produktų pokyčius bus paviešinti vasario viduryje.
Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, mūsų šalyje ekonomika smuktelėjo 0.3 procento, kai per trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas nepakito. Tuo tarpu euro zonoje ir Europos sąjungoje BVP išliko toks pats, kai per ankstesnį ketvirtį smuko po 0.1 procento.
Ekonomistai laukė, kad kaip ir per trečiąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas susitrauks 0.1 procento. Tad šiuo atveju pavyko išvengti techninės recesijos, t.y. kai ekonomika smunka du ketvirčius iš eilės.
Tuo tarpu praėjusių metų paskutinį ketvirtį lyginant su 2022 metų tuo pačiu ketvirčiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas augo 0.3 procento, arba tris kartus sparčiau nei ketvirtį prieš tai. Euro zonoje fiksuotas 0.1 procento metinis augimas, o Europos sąjungoje jis buvo dvigubai didesnis kai ketvirtį prieš tai abiem atvejais BVP nepakito.
Vokietijos ekonomikos, kuri didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, ketvirčio nuosmukis siekė 0.3 procento, o metinis - 0.2 procento, kas atitiko lūkesčius, kai per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį atitinkamai bendrasis vidaus produktas nepakito ir krito 0.3 procento.
Remiantis Eurostat pirminiais preliminariais duomenimis, Prancūzijos ekonomikos vertė per ketvirtį, kaip ir per trečiąjį ketvirtį nepakito, o metinis prieaugis padidėjo nuo 0.6 iki 0.7 procento. Ispanijoje ketvirčio BVP prieaugis paspartėjo nuo 0.4 iki 0.6 procento, o Italijoje - nuo 0.1 iki 0.2 procento, o metinis ekonomikos augimas padidėjo atitinkamai nuo 1.9 iki dviejų procentų bei nuo 0.1 iki 0.5 procento.
Išsamesni duomenys apie bendrųjų vidaus produktų pokyčius bus paviešinti vasario viduryje.