
„Nors pastaraisiais mėnesiais infliacija sumažėjo, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu ji trumpam vėl padidės. Pagal naujausias Eurosistemos ekspertų prognozes euro zonai numatoma, kad kitais metais infliacija nuosekliai mažės, o 2025 metais priartės prie Valdančiosios tarybos siekiamo 2 procentų lygio. Toliau mažėjo grynoji infliacija. Tačiau vidaus kainų spaudimas tebėra padidėjęs, ypač dėl sparčiai kylančių vienetinių darbo sąnaudų“ - skelbia ECB.
Taigi, bazinė palūkanų euro zonoje ir toliau sudarys 4,5 procento, ribinio skolinimosi - 4,75 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma keturių procentų palūkanų norma.
Euro zonos monetarinės politikos vykdytojai pažymi, jog tebejuntamas stiprus ankstesnių palūkanų normų didinimų poveikis ekonomikai. Griežtesnės finansavimo sąlygos slopina paklausą, o tai padeda dar sumažinti infliaciją. Pagal Eurosistemos ekspertų vertinimą, ekonomikos augimas artimiausiu laikotarpiu vis dar bus vangus. Vėliau ekonomika turėtų atsigauti, nes didėja realiosios pajamos – mažėjanti infliacija ir kylantis darbo užmokestis yra naudingi žmonėms – ir gerėja užsienio paklausa.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba užtikrins, kad jos politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. ECB pagrindinės palūkanų normos yra pagrindinė pinigų politikos formavimo priemonė“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Šiandien Valdančioji taryba taip pat nusprendė sparčiau normalizuoti Eurosistemos balansą. Ji ketina 2024 metų pirmąjį pusmetį toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Per antrąjį pusmetį ketinama mažinti SPPP portfelį po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvestavimą pagal SPPP 2024 metų pabaigoje. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - skelbia ECB.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
ECB pranešime pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Kaip minėta, tuo pačiu šiandien buvo paviešintos atnaujintos Europos Centrinio banko euro zonos makroekonominės prognozės. Laukiama, kad šiais metais bendroji metinė infliacija sieks vidutiniškai 5,4 procento (rugsėjį laukta 5,6 procento), 2024 metais – 2,7 procento (anksčiau prognozuota 3,2 procento), o štai 2025 metais sudarys 2,1 procento, kas lyginant su rugsėju, nepakito. Metinės bazinės infliacijos, t.y. atmetus energijos išteklių bei maisto kainų pokyčius, prognozė šiems metams sumažinta nuo 5,1 procento iki penkių procentų, kitų metų - nuo 2,9 iki 2,7 procento, o 2025 metų kilstelta nuo 2,2 iki 2,3 procento.
Kalbant apie bendrojo vidaus produkto pokytį, šių metų augimo prognozė euro zonoje pakoreguota nuo 0,7 iki 0,6 procentų, kitų metų sumažinta nuo vieno procento iki 0,8 procento, o 2025 metų nepakeista ir siekia 1,5 procento. 2023 metų bedarbystės prognozė nepakito ir siekia 6,5 procento, kitų metų pakoreguota nuo 6,7 iki 6,6 procento, o dar kitų metų sumažinta nuo 6,7 iki 6,5 procento.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas sausio dvidešimt penktą dieną Frankfurte.