versija spausdinimui
(0)
Didžiausi Vakarų pasaulio centriniai bankai šią savaitę yra pasirengę nekeisti palūkanų normų, nerimaujant dėl nuolat didelės infliacijos, nepaisant augančių lūkesčių rinkoje, jog kitais metais bus smarkiai sumažintos skolinimosi išlaidos.
Tikimasi, kad svarbią pasaulio ekonomikai savaitę Amerikos Federalinis Rezervų bankas (FED), Anglijos bankas (BoE) ir Europos Centrinis bankas (ECB) išlaikys dabartines ribojančias aukštas palūkanų normas, siekdami užtikrinti, kad infliacija toliau mažėtų nuo aukščiausio lygio per dešimtmečius.
Tačiau finansų rinkos kitais metais tikisi palūkanų normų mažinimo, nes infliacijos spaudimas silpnėja ir didelės skolinimosi išlaidos slegia ekonomikos augimą, todėl prieš svarbiausius rinkimus abiejose Atlanto pusėse gali kilti recesija.
Kitą vertus, nuolat aukšta infliacija verčia centrinius bankus vengti mažinimo, net kai rinkos tikisi nuosmukio kitais metais. ECB atveju dažniausiai tikimasi lygių 2024 metų pabaigoje nuo 3,25 iki yra 3,5 procento.
„Jų pagrindinė žinutė tikriausiai bus panaši. Padaryta didelė pažanga stabdant infliaciją, tačiau jie negali sau leisti nusiraminti“ - sakė J Safra Sarasin Sustainable Asset Management ekonomistas Raphael Olszyna-Marzys.
Investicinio banko Nomura duomenimis, prekyba finansų rinkose atspindi tikimybę, kad FED ir ECB iki 2024 metų pabaigos sumažins palūkanų normas net vidutiniškai 1,4 procentinio punkto, augant lūkesčiams, kad Anglijos bankas nurėž palūkanų normas beveik vienu procentiniu punktu.
Anglijos banko valdytojas Andrew Bailey praėjusį mėnesį pareiškė, kad „dar per anksti galvoti apie palūkanų mažinimą“, tačiau perspėjo, kad dėl infliacijos „nėra vietos pasitenkinimui“, nepaisant vartotojų kainų indekso kritimo.
Jerome Powell anksčiau šį mėnesį taip pat perspėjo, kad dar „anksti daryti užtikrintą išvadą“, jog galingiausias pasaulio centrinis bankas pasiekė pakankamai ribojančią poziciją, kad pažabotų infliaciją. „Esame pasirengę dar labiau sugriežtinti politiką, jei tai pasirodys tinkama“ – sakė jis.
Tikimasi, kad svarbią pasaulio ekonomikai savaitę Amerikos Federalinis Rezervų bankas (FED), Anglijos bankas (BoE) ir Europos Centrinis bankas (ECB) išlaikys dabartines ribojančias aukštas palūkanų normas, siekdami užtikrinti, kad infliacija toliau mažėtų nuo aukščiausio lygio per dešimtmečius.
Tačiau finansų rinkos kitais metais tikisi palūkanų normų mažinimo, nes infliacijos spaudimas silpnėja ir didelės skolinimosi išlaidos slegia ekonomikos augimą, todėl prieš svarbiausius rinkimus abiejose Atlanto pusėse gali kilti recesija.
Kitą vertus, nuolat aukšta infliacija verčia centrinius bankus vengti mažinimo, net kai rinkos tikisi nuosmukio kitais metais. ECB atveju dažniausiai tikimasi lygių 2024 metų pabaigoje nuo 3,25 iki yra 3,5 procento.
„Jų pagrindinė žinutė tikriausiai bus panaši. Padaryta didelė pažanga stabdant infliaciją, tačiau jie negali sau leisti nusiraminti“ - sakė J Safra Sarasin Sustainable Asset Management ekonomistas Raphael Olszyna-Marzys.
Anglijos banko valdytojas Andrew Bailey praėjusį mėnesį pareiškė, kad „dar per anksti galvoti apie palūkanų mažinimą“, tačiau perspėjo, kad dėl infliacijos „nėra vietos pasitenkinimui“, nepaisant vartotojų kainų indekso kritimo.
Jerome Powell anksčiau šį mėnesį taip pat perspėjo, kad dar „anksti daryti užtikrintą išvadą“, jog galingiausias pasaulio centrinis bankas pasiekė pakankamai ribojančią poziciją, kad pažabotų infliaciją. „Esame pasirengę dar labiau sugriežtinti politiką, jei tai pasirodys tinkama“ – sakė jis.