versija spausdinimui
(0)
Šiandien paviešinus pirminius preliminarius Eurostat duomenis paaiškėjo, jog tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje praėjusį ketvirtį, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, fiksuotas bendrojo vidaus produkto kritimas.
Per minimą laikotarpį abiem atvejais BVP susitraukė po 0.1 procento, kai ekonomistai laukė, jog euro zonoje šis rodiklis nepakis. Europos sąjungos ekonomikos ketvirčio prieaugis siekė 0.1 procento, kai ketvirtį prieš tai BVP nepakito.
Per antrąjį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika augo net 2.4 procento, o štai euro zonos - 0.2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys žinomi, sparčiausias ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis praėjusį ketvirtį fiksuotas Latvijoje (0.6 procento) bei Belgijoje (0.5 procento), o štai didžiausias nuosmukis - Airijoje (1.8 procento) ir Austrijoje (0.6 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, lyginant šių metų trečiąjį ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje metinis BVP prieaugis prislopo nuo 0.5 iki vos 0.1 procento, kai laukta, jog augimas bus dvigubai spartesnis. Europos sąjungoje metinis ekonomikos augimas sulėtėjo keturis kartus iki vos 0.1 procento, kai Lietuvoje BVP per lyginamąjį laikotarpį apskritai nepakito, o dar per antrąjį šių metų ketvirtį fiksuotas 0.7 procento prieaugis.
Sparčiausias metinis bendrojo vidaus produkto augimas tarp ES šalių, kurių duomenis pateikia Eurostat, fiksuotas Portugalijoje (1.9 procento) bei Ispanijoje (1.8 procento), o štai didžiausias kritimas - Airijoje (4.7 procento) ir Estijoje (2.5 procento).
Vokietijos BVP ketvirčio nuosmukis per praėjusį ketvirtį siekė 0.1 procento, metinis - 0.4 procento, kai dar ketvirtį prieš tai abiem atvejais fiksuotas 0.1 procento augimas. Tuo tarpu nors Prancūzijoje vis dar buvo ekonomikos augimas, tačiau ketvirčio prislopo nuo 0.6 iki 0.1 procento, o metinis - nuo 1.1 iki 0.7 procento.
Kaip minėta, tai tik preliminarūs neišsamūs duomenys, o daugiau informacijos šia tema Eurostat pateiks lapkričio viduryje.
Per minimą laikotarpį abiem atvejais BVP susitraukė po 0.1 procento, kai ekonomistai laukė, jog euro zonoje šis rodiklis nepakis. Europos sąjungos ekonomikos ketvirčio prieaugis siekė 0.1 procento, kai ketvirtį prieš tai BVP nepakito.
Per antrąjį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika augo net 2.4 procento, o štai euro zonos - 0.2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys žinomi, sparčiausias ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis praėjusį ketvirtį fiksuotas Latvijoje (0.6 procento) bei Belgijoje (0.5 procento), o štai didžiausias nuosmukis - Airijoje (1.8 procento) ir Austrijoje (0.6 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, lyginant šių metų trečiąjį ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje metinis BVP prieaugis prislopo nuo 0.5 iki vos 0.1 procento, kai laukta, jog augimas bus dvigubai spartesnis. Europos sąjungoje metinis ekonomikos augimas sulėtėjo keturis kartus iki vos 0.1 procento, kai Lietuvoje BVP per lyginamąjį laikotarpį apskritai nepakito, o dar per antrąjį šių metų ketvirtį fiksuotas 0.7 procento prieaugis.
Sparčiausias metinis bendrojo vidaus produkto augimas tarp ES šalių, kurių duomenis pateikia Eurostat, fiksuotas Portugalijoje (1.9 procento) bei Ispanijoje (1.8 procento), o štai didžiausias kritimas - Airijoje (4.7 procento) ir Estijoje (2.5 procento).
Vokietijos BVP ketvirčio nuosmukis per praėjusį ketvirtį siekė 0.1 procento, metinis - 0.4 procento, kai dar ketvirtį prieš tai abiem atvejais fiksuotas 0.1 procento augimas. Tuo tarpu nors Prancūzijoje vis dar buvo ekonomikos augimas, tačiau ketvirčio prislopo nuo 0.6 iki 0.1 procento, o metinis - nuo 1.1 iki 0.7 procento.
Kaip minėta, tai tik preliminarūs neišsamūs duomenys, o daugiau informacijos šia tema Eurostat pateiks lapkričio viduryje.