versija spausdinimui
(0)
Investicinio banko Lehman Brothers žlugimas smarkiai sukrėtė visą pasaulinę finansų sistemą, tačiau žvelgiant iš 15 metų perspektyvos, tai tik epizodas rinkoms.
Prieš penkioliką metų bankrutavo Lehman Brothers, o tai tapo pasaulinės finansų krizės katalizatoriumi. Ši krizė, sunkiausioje rinkos fazėje, truko iki 2009 metų kovo mėnesio, tačiau jos padariniai buvo jaučiami daugelį metų. Viena iš jos atšakų, be kita ko, buvo euro zonos krizė.
Nors tai lėmė esminius ekonomikos politikos pokyčius visame pasaulyje (įskaitant vyriausybes, palengvinusias skatinimo paketų naudojimą, o centrinius bankus taikančius netradicinę pinigų politiką), daugeliu atžvilgių tai jau atrodo tolimas prisiminimas. Juk ji, be kita ko, buvo užgožta daug didesniu sukrėtimu, t.y. Covid-19 pandemiją lydėjusi krizė. 2009 metais pasaulio ekonomika susitraukė tik 0,1 procento, o JAV BVP – 2,6 procento, kai 2020 metais jie prarado po 2,8 procento. Taip pat neabejotina, kad pasaulio ekonomika ir finansų rinkos per pastaruosius 15 metų labai pasikeitė. 2008 metais kai kurios turto klasės, pavyzdžiui, kriptovaliutos, neegzistavo.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2008 – 2023 metais nominalusis pasaulio BVP išaugo nuo 64,16 trilijonų iki 105,57 trilijonų JAV dolerių (1993 metais, t.y. 15 metų iki Lehman Brothers žlugimo, jis siekė 26,04 trilijonus dolerių). Per tą laiką JAV ekonomika išaugo nuo 14,77 trilijonų iki 24,85 trilijonų dolerių, o Kinijos BVP padidėjo nuo 4,58 trilijonų iki 19,37 trilijonų JAV dolerių.
Tačiau yra šalių, kurios per pastaruosius 15 metų patyrė tik nedidelį ekonomikos augimą ar net regresą. Italijos nominalusis BVP per šį laiką sumažėjo nuo 2,41 iki 2,17 trilijono dolerių, Ispanijos BVP - nuo 1,63 iki 1,49 trilijono dolerių, Japonijos BVP krito nuo 5,11 iki 4,41 trilijono dolerių, o štai Venesuelos - nuo 306,8 iki 96,6 mlrd. dolerių. Tuo tarpu euro zonos BVP per pastaruosius 15 metų išaugo tik nuo 14,22 iki 15,07 trilijono dolerių – ir tai nepaisant to, kad eurą įsivedė kelios naujos šalys. Kai kurioms šalims pastarieji penkioliką metų buvo dinamiško vystymosi laikotarpis, tačiau kitoms tai buvo prarastas laikas.
Tačiau investuotojams tai tikrai nebuvo iššvaistyti 15 metų. Daugelyje vertybinių popierių biržų 2008 – 2009 metų nuosmukiai buvo tik epizodas, o po to sekė solidaus augimo metai. Taip buvo JAV. Nasdaq Composite vertė yra daugiau nei 530 procentų didesnė nei Lehman žlugimo dieną, o S&P 500 – daugiau nei 270 procentų aukštesnė.
Šio laikotarpio augimo rekordininkai buvo Argentinos Merval indeksas (+34,5 tūkst. procentų) ir Turkijos BIST 100 (+2,23 tūkst. procentų). Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tai akcijų indeksai iš šalių, kurios daugelį metų kovoja su labai didele infliacija. Europoje per šį laikotarpį geriausiai pasirodė Danijos OMX Copenhagen indeksas, paaugęs beveik 470 procentų, o mūsų regione – Vengrijos BUX indeksas, pakilęs beveik 200 procentų. Didžiausi kritimai buvo: Hang Seng China Enterprises (-38 procentai), t.y. Honkonge listinguojamų Kinijos įmonių indeksas, Graikijos Athex Composite (-59 procentai) ir pagrindinis Kipro vertybinių popierių biržos indeksas (-95 procentai).
Tačiau blogiausi scenarijai apie „dolerio žlugimą“ nepasitvirtino. Per pastaruosius 15 metų tik keletas valiutų jo atžvilgiu sustiprėjo. Tarp jų labiausiai - Somalio šilingas (+145 procentais) ir Šveicarijos frankas (+25 procentais). Tuo tarpu Kinijos juanis Amerikos valiutos atžvilgiu nukrito 6 procentais, euras - 25 procentais, Didžiosios Britanijos svaras susilpnėjo 30 procentų, Lenkijos zlotas - 46 procentais, Brazilijos realas - 63 procentais, Rusijos rublis - 73 procentais, Turkijos lira – 95 procentais, o Argentinos peso vertė susitraukė net 99 procentais.
Brangieji metalai per pastaruosius 15 metų gerokai pabrango dolerio atžvilgiu. Sidabro kaina pakilo 109 procentais, auksas – beveik 145 procentais, paladis – per 420 procentų.
Prieš penkioliką metų bankrutavo Lehman Brothers, o tai tapo pasaulinės finansų krizės katalizatoriumi. Ši krizė, sunkiausioje rinkos fazėje, truko iki 2009 metų kovo mėnesio, tačiau jos padariniai buvo jaučiami daugelį metų. Viena iš jos atšakų, be kita ko, buvo euro zonos krizė.
Nors tai lėmė esminius ekonomikos politikos pokyčius visame pasaulyje (įskaitant vyriausybes, palengvinusias skatinimo paketų naudojimą, o centrinius bankus taikančius netradicinę pinigų politiką), daugeliu atžvilgių tai jau atrodo tolimas prisiminimas. Juk ji, be kita ko, buvo užgožta daug didesniu sukrėtimu, t.y. Covid-19 pandemiją lydėjusi krizė. 2009 metais pasaulio ekonomika susitraukė tik 0,1 procento, o JAV BVP – 2,6 procento, kai 2020 metais jie prarado po 2,8 procento. Taip pat neabejotina, kad pasaulio ekonomika ir finansų rinkos per pastaruosius 15 metų labai pasikeitė. 2008 metais kai kurios turto klasės, pavyzdžiui, kriptovaliutos, neegzistavo.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2008 – 2023 metais nominalusis pasaulio BVP išaugo nuo 64,16 trilijonų iki 105,57 trilijonų JAV dolerių (1993 metais, t.y. 15 metų iki Lehman Brothers žlugimo, jis siekė 26,04 trilijonus dolerių). Per tą laiką JAV ekonomika išaugo nuo 14,77 trilijonų iki 24,85 trilijonų dolerių, o Kinijos BVP padidėjo nuo 4,58 trilijonų iki 19,37 trilijonų JAV dolerių.
Tačiau yra šalių, kurios per pastaruosius 15 metų patyrė tik nedidelį ekonomikos augimą ar net regresą. Italijos nominalusis BVP per šį laiką sumažėjo nuo 2,41 iki 2,17 trilijono dolerių, Ispanijos BVP - nuo 1,63 iki 1,49 trilijono dolerių, Japonijos BVP krito nuo 5,11 iki 4,41 trilijono dolerių, o štai Venesuelos - nuo 306,8 iki 96,6 mlrd. dolerių. Tuo tarpu euro zonos BVP per pastaruosius 15 metų išaugo tik nuo 14,22 iki 15,07 trilijono dolerių – ir tai nepaisant to, kad eurą įsivedė kelios naujos šalys. Kai kurioms šalims pastarieji penkioliką metų buvo dinamiško vystymosi laikotarpis, tačiau kitoms tai buvo prarastas laikas.
Tačiau investuotojams tai tikrai nebuvo iššvaistyti 15 metų. Daugelyje vertybinių popierių biržų 2008 – 2009 metų nuosmukiai buvo tik epizodas, o po to sekė solidaus augimo metai. Taip buvo JAV. Nasdaq Composite vertė yra daugiau nei 530 procentų didesnė nei Lehman žlugimo dieną, o S&P 500 – daugiau nei 270 procentų aukštesnė.
Šio laikotarpio augimo rekordininkai buvo Argentinos Merval indeksas (+34,5 tūkst. procentų) ir Turkijos BIST 100 (+2,23 tūkst. procentų). Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tai akcijų indeksai iš šalių, kurios daugelį metų kovoja su labai didele infliacija. Europoje per šį laikotarpį geriausiai pasirodė Danijos OMX Copenhagen indeksas, paaugęs beveik 470 procentų, o mūsų regione – Vengrijos BUX indeksas, pakilęs beveik 200 procentų. Didžiausi kritimai buvo: Hang Seng China Enterprises (-38 procentai), t.y. Honkonge listinguojamų Kinijos įmonių indeksas, Graikijos Athex Composite (-59 procentai) ir pagrindinis Kipro vertybinių popierių biržos indeksas (-95 procentai).
Tačiau blogiausi scenarijai apie „dolerio žlugimą“ nepasitvirtino. Per pastaruosius 15 metų tik keletas valiutų jo atžvilgiu sustiprėjo. Tarp jų labiausiai - Somalio šilingas (+145 procentais) ir Šveicarijos frankas (+25 procentais). Tuo tarpu Kinijos juanis Amerikos valiutos atžvilgiu nukrito 6 procentais, euras - 25 procentais, Didžiosios Britanijos svaras susilpnėjo 30 procentų, Lenkijos zlotas - 46 procentais, Brazilijos realas - 63 procentais, Rusijos rublis - 73 procentais, Turkijos lira – 95 procentais, o Argentinos peso vertė susitraukė net 99 procentais.
Brangieji metalai per pastaruosius 15 metų gerokai pabrango dolerio atžvilgiu. Sidabro kaina pakilo 109 procentais, auksas – beveik 145 procentais, paladis – per 420 procentų.