versija spausdinimui
(3)
Remiantis preliminariais Eurostat duomenimis, euro zonoje metinė infliacija per paskutinį šių metų vasaros mėnesį nepakito, kai tuo tarpu mūsų šalyje ji dar labiau krito ir buvo net daugiau nei tris kartus mažesnė nei prieš metus.
Rugpjūtį palyginus su liepa, Lietuvoje metinis kainų spaudimas prislopo nuo 7.2 iki 6.4 procento, kai prieš metus siekė net 21.1 procento. Euro zonoje metinė infliacija išliko stabili ties 5.3 procento lygiu, kai prieš metus sudarė 9.1 procento. Šiuo atveju ekonomistai tikėjosi, jog ji pasikoreguos iki vidutiniškai 5.1 procento.
Per metus bendroje valiutos zonoje labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas - 9.8 procento, tiesa, liepą šis rodiklis buvo didesnis ir siekė 10.8 procento, o prieš metus jis sudarė 10.6 procento. Paslaugų kainų metinis prieaugis prislopo nuo 5.6 iki 5.5 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - nuo penkių procentų iki 4.8 procento, kai prieš metus buvo atitinkamai 3.8 bei 5.1 procento. Tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų kritimas sumažėjo nuo 6.1 iki 3.3 procento, kai praėjusių metų rugpjūtį fiksuotas net 38.6 procento metinis kainų prieaugis.
Atmetus energijos išteklių ir maisto, alkoholio bei tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje per rugpjūtį krito nuo 5.5 iki 5.3 procento, kai prieš metus siekė 4.3 procento.
Tarp euro zonos šalių per aštuntą šių metų mėnesį didžiausia metinė infliacija fiksuota Kroatijoje (8.5 procento) bei Slovakijoje (9.6 procento), o štai mažiausiai kainos per metus paaugo Belgijoje ir Ispanijoje - po 2.4 procento.
Per patį rugpjūtį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje smuko 0.2 procento, kai bendroje valiutos zonoje augo 0.6 procento (laukta 0.4 procento augimo), o bazinis rodiklis pakilo perpus mažiau, kas atitiko prognozių vidurkį.
Euro zonoje per trečią vasaros mėnesį energijos ištekliai pabrango 3.2 procento, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės - 0.6 procento, paslaugų kainos pakilo 0.2 procento, o maisto, alkoholio ir tabakos perpus mažiau.
Tarp bendros zonos šalių per rugpjūtį kainos labiausiai augo Belgijoje (2.5 procento) ir Liuksemburge (1.9 procento), o daugiausiai krito Suomijoje (0.9 procento) ir Latvijoje (0.6 procento).
Rugpjūtį palyginus su liepa, Lietuvoje metinis kainų spaudimas prislopo nuo 7.2 iki 6.4 procento, kai prieš metus siekė net 21.1 procento. Euro zonoje metinė infliacija išliko stabili ties 5.3 procento lygiu, kai prieš metus sudarė 9.1 procento. Šiuo atveju ekonomistai tikėjosi, jog ji pasikoreguos iki vidutiniškai 5.1 procento.
Per metus bendroje valiutos zonoje labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas - 9.8 procento, tiesa, liepą šis rodiklis buvo didesnis ir siekė 10.8 procento, o prieš metus jis sudarė 10.6 procento. Paslaugų kainų metinis prieaugis prislopo nuo 5.6 iki 5.5 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių - nuo penkių procentų iki 4.8 procento, kai prieš metus buvo atitinkamai 3.8 bei 5.1 procento. Tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų kritimas sumažėjo nuo 6.1 iki 3.3 procento, kai praėjusių metų rugpjūtį fiksuotas net 38.6 procento metinis kainų prieaugis.
Atmetus energijos išteklių ir maisto, alkoholio bei tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje per rugpjūtį krito nuo 5.5 iki 5.3 procento, kai prieš metus siekė 4.3 procento.
Per patį rugpjūtį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje smuko 0.2 procento, kai bendroje valiutos zonoje augo 0.6 procento (laukta 0.4 procento augimo), o bazinis rodiklis pakilo perpus mažiau, kas atitiko prognozių vidurkį.
Euro zonoje per trečią vasaros mėnesį energijos ištekliai pabrango 3.2 procento, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės - 0.6 procento, paslaugų kainos pakilo 0.2 procento, o maisto, alkoholio ir tabakos perpus mažiau.
Tarp bendros zonos šalių per rugpjūtį kainos labiausiai augo Belgijoje (2.5 procento) ir Liuksemburge (1.9 procento), o daugiausiai krito Suomijoje (0.9 procento) ir Latvijoje (0.6 procento).