versija spausdinimui
(0)
Tarptautinių finansų institutas (IIF) paskelbė, kad dėl prisitaikymo prie sparčiai augančių palūkanų, pasaulinė skola priartėjo prie rekordinių lygių, informuoja CNBC.
Pasaulinė skolų dalis pirmąjį ketvirtį išaugo 8,3 trilijono dolerių iki beveik rekordinės 305 trilijonų JAV dolerių vertės, nes pasaulio ekonomika susidūrė su „prisitaikymo krize“ prie greito centrinių bankų pinigų politikų griežtinimo, teigiama atidžiai stebimoje Tarptautinių finansų instituto ataskaitoje.
Finansų pramonės institucija skelbia, kad tokio aukšto skolos lygio ir augančių palūkanų normų derinys padidino šios skolos aptarnavimo išlaidas, o tai sukėlė susirūpinimą dėl sverto finansų sistemoje.
Centriniai bankai visame pasaulyje jau daugiau nei metus didina palūkanų normas, siekdami suvaldyti iki dangaus kylančią infliaciją.
„Kadangi finansinės sąlygos yra labiausiai ribojančios nuo 2008–2009 metų finansų krizės, dėl kreditų krizės padidėtų įsipareigojimų nevykdymo rodikliai ir atsirastų daugiau „zombių firmų“, o šis rodiklis jau priartėja prie 14 procentų JAV biržose kotiruojamų įmonių“ – teigia IIF savo ketvirtinėje Global Debt Monitor ataskaitoje.
Staigus pasaulinės skolos naštos padidėjimas per tris mėnesius iki kovo pabaigos pažymėjo antrąjį ketvirtį iš eilės augimą po dviejų ketvirčių staigių nuosmukių per praėjusių metų agresyvaus pinigų politikos griežtinimo laikotarpį. Nefinansinės įmonės ir vyriausybės sektorius paskatino didžiąją dalį augimo.
„Beveik 305 trilijonai dolerių, pasaulinė skola dabar yra 45 trilijonais dolerių didesnė už priešpandeminį lygį ir tikimasi, kad ji toliau sparčiai didės nepaisant susirūpinimo dėl galimos kreditų krizės po pastarojo meto suirutės JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuose, vyriausybių skolinimosi poreikiai išlieka aukšti“– teigė Tarptautinių finansų institutas (IIF).
Bendra skola besivystančiose rinkose pasiekė naują rekordą – daugiau nei 100 trilijonų JAV dolerių, t.y. maždaug 250 procentų bendrojo vidaus produkto vertės, palyginti su 75 trilijonais JAV dolerių 2019 metais. Kinija, Meksika, Brazilija, Indija ir Turkija labiausiai prisidėjo prie šio rodiklio augimo
Išsivysčiusiose rinkose Japonija, JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė fiksavo didžiausią augimą per ketvirtį.
Pasaulinė skolų dalis pirmąjį ketvirtį išaugo 8,3 trilijono dolerių iki beveik rekordinės 305 trilijonų JAV dolerių vertės, nes pasaulio ekonomika susidūrė su „prisitaikymo krize“ prie greito centrinių bankų pinigų politikų griežtinimo, teigiama atidžiai stebimoje Tarptautinių finansų instituto ataskaitoje.
Finansų pramonės institucija skelbia, kad tokio aukšto skolos lygio ir augančių palūkanų normų derinys padidino šios skolos aptarnavimo išlaidas, o tai sukėlė susirūpinimą dėl sverto finansų sistemoje.
Centriniai bankai visame pasaulyje jau daugiau nei metus didina palūkanų normas, siekdami suvaldyti iki dangaus kylančią infliaciją.
„Kadangi finansinės sąlygos yra labiausiai ribojančios nuo 2008–2009 metų finansų krizės, dėl kreditų krizės padidėtų įsipareigojimų nevykdymo rodikliai ir atsirastų daugiau „zombių firmų“, o šis rodiklis jau priartėja prie 14 procentų JAV biržose kotiruojamų įmonių“ – teigia IIF savo ketvirtinėje Global Debt Monitor ataskaitoje.
„Beveik 305 trilijonai dolerių, pasaulinė skola dabar yra 45 trilijonais dolerių didesnė už priešpandeminį lygį ir tikimasi, kad ji toliau sparčiai didės nepaisant susirūpinimo dėl galimos kreditų krizės po pastarojo meto suirutės JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuose, vyriausybių skolinimosi poreikiai išlieka aukšti“– teigė Tarptautinių finansų institutas (IIF).
Bendra skola besivystančiose rinkose pasiekė naują rekordą – daugiau nei 100 trilijonų JAV dolerių, t.y. maždaug 250 procentų bendrojo vidaus produkto vertės, palyginti su 75 trilijonais JAV dolerių 2019 metais. Kinija, Meksika, Brazilija, Indija ir Turkija labiausiai prisidėjo prie šio rodiklio augimo
Išsivysčiusiose rinkose Japonija, JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė fiksavo didžiausią augimą per ketvirtį.