versija spausdinimui
(3)
Argentina dar kartą nusprendė įrodyti pasauliui, kad viršutinės infliacijos ribos nėra. Pragyvenimo išlaidos antroje pagal dydį Pietų Amerikos ekonomikoje auga sparčiausiai nuo hiperinfliacijos epizodo prieš daugiau nei 30 metų.
2023 metų kovą metinė infliacija Argentinoje sudarė 104,3 procento ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1991 metų. Palyginti su vasario mėnesiu, Argentinos vartotojų kainų indeksas pakilo 7,7 procento, o tai yra didžiausias mėnesinis padidėjimas nuo 2002 metų.
Argentina buvo „garsi“ dešimtmečiais kaip šalis pasižyminti nuolat aukšta infliacija, tačiau triženklio lygio pasiekimas net La Platos žiotyse kelia didesnes emocijas ir socialinį nepasitenkinimą. Tuo labiau, kad 2022 metų pradžioje Argentinos infliacija buvo „vidutiniškai“ aukšta – 50 procentų.
Itin didelė infliacija vis daugiau argentiniečių stumia į skurdą. Argentinos katalikų universiteto (UCA) ataskaita rodo, kad 2022 metais 43,1 procento gyventojų buvo žemiau skurdo ribos. Ypatingo skurdo lygis 2022 metų pabaigoje reiškia, kad regione pajudėjome ketvirtį amžiaus atgal. Keturiasdešimt penki procentai vaikų ir jaunuolių iki 18 metų amžiaus gyvena skurde, priduriama Lotynų Amerikos ekonomikos komisijos (CEPAL) paskelbtoje ataskaitoje apie ekonominę ir socialinę regiono padėtį.
Įdomu tai, kad šalį valdantys peronistai dėl daugiau nei 100 procentų infliacijos kaltina sausrą ir... karą Ukrainoje. „Šie skaičiai atspindi didžiausią karo poveikį tarptautinėms kainoms ir didžiausią sausrą šalies istorijoje“ – tviteryje parašė prezidento atstovė.
Vyresnio amžiaus argentiniečiams dabartinė situacija primena 1990-ųjų pradžią, kai šalis išgyveno hiperinfliacijos laikotarpį, kurio įkarštyje vartojimo prekių kainos pakilo per 20000 procentų per metus. Tačiau net ir tuomet, kai vartotojų infliacija siekia „tik“ 100 procentų per metus, maisto kainos kas savaitę gali padidėti keliais ar daugiau nei keliolika procentų.
XXI amžiuje Argentina patyrė tris dideles ekonomines nelaimes (BVP sumažėjo daugiau nei 10 procentų) ir keletą nedidelių nuosmukių. Dėl to bendrasis vidaus produktas vienam argentiniečiui 2021 metais siekė 10,8 tūkstančio dolerių ir buvo (nominaliai) šiek tiek didesnis nei XX amžiaus pabaigoje. Tačiau panašu, kad tai dar ne blogosios serijos pabaiga. Istorija mus moko, kad tokios didelės infliacijos epizodai paprastai baigiasi skausmingu ekonominės veiklos nuosmukiu.
Šiuo metu Argentina gali „pasigirti“ aukščiausia infliacija tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų, šioje srityje aplenkdama net Turkiją. Pasauliniu mastu spartesnį pinigų perkamosios galios mažėjimą fiksuoja tik žlugusios šalys (ir ne visos): Sirija (beveik 140 procentų), Venesuela (156 procentai) ir Libanas (beveik 190 procentų).
2023 metų kovą metinė infliacija Argentinoje sudarė 104,3 procento ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1991 metų. Palyginti su vasario mėnesiu, Argentinos vartotojų kainų indeksas pakilo 7,7 procento, o tai yra didžiausias mėnesinis padidėjimas nuo 2002 metų.
Argentina buvo „garsi“ dešimtmečiais kaip šalis pasižyminti nuolat aukšta infliacija, tačiau triženklio lygio pasiekimas net La Platos žiotyse kelia didesnes emocijas ir socialinį nepasitenkinimą. Tuo labiau, kad 2022 metų pradžioje Argentinos infliacija buvo „vidutiniškai“ aukšta – 50 procentų.
Itin didelė infliacija vis daugiau argentiniečių stumia į skurdą. Argentinos katalikų universiteto (UCA) ataskaita rodo, kad 2022 metais 43,1 procento gyventojų buvo žemiau skurdo ribos. Ypatingo skurdo lygis 2022 metų pabaigoje reiškia, kad regione pajudėjome ketvirtį amžiaus atgal. Keturiasdešimt penki procentai vaikų ir jaunuolių iki 18 metų amžiaus gyvena skurde, priduriama Lotynų Amerikos ekonomikos komisijos (CEPAL) paskelbtoje ataskaitoje apie ekonominę ir socialinę regiono padėtį.
Įdomu tai, kad šalį valdantys peronistai dėl daugiau nei 100 procentų infliacijos kaltina sausrą ir... karą Ukrainoje. „Šie skaičiai atspindi didžiausią karo poveikį tarptautinėms kainoms ir didžiausią sausrą šalies istorijoje“ – tviteryje parašė prezidento atstovė.
Vyresnio amžiaus argentiniečiams dabartinė situacija primena 1990-ųjų pradžią, kai šalis išgyveno hiperinfliacijos laikotarpį, kurio įkarštyje vartojimo prekių kainos pakilo per 20000 procentų per metus. Tačiau net ir tuomet, kai vartotojų infliacija siekia „tik“ 100 procentų per metus, maisto kainos kas savaitę gali padidėti keliais ar daugiau nei keliolika procentų.
XXI amžiuje Argentina patyrė tris dideles ekonomines nelaimes (BVP sumažėjo daugiau nei 10 procentų) ir keletą nedidelių nuosmukių. Dėl to bendrasis vidaus produktas vienam argentiniečiui 2021 metais siekė 10,8 tūkstančio dolerių ir buvo (nominaliai) šiek tiek didesnis nei XX amžiaus pabaigoje. Tačiau panašu, kad tai dar ne blogosios serijos pabaiga. Istorija mus moko, kad tokios didelės infliacijos epizodai paprastai baigiasi skausmingu ekonominės veiklos nuosmukiu.
Šiuo metu Argentina gali „pasigirti“ aukščiausia infliacija tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų, šioje srityje aplenkdama net Turkiją. Pasauliniu mastu spartesnį pinigų perkamosios galios mažėjimą fiksuoja tik žlugusios šalys (ir ne visos): Sirija (beveik 140 procentų), Venesuela (156 procentai) ir Libanas (beveik 190 procentų).
