versija spausdinimui
(0)
Numatoma, kad infliacija per ilgai vis dar bus per didelė. Todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, vadovaudamasi savo ryžtingu sprendimu užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,5 procento, 3,75 procento ir 3,00 procentų ir bus taikomos nuo 2023 metų kovo 22 dienos. Toks sprendimas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį.
„Padidėjus neapibrėžtumo lygiui, dar svarbiau tampa tai, kad Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų būtų grindžiami gaunamais duomenimis. Šie sprendimai priklausys nuo to, kaip Valdančioji taryba, atsižvelgdama į ekonominius ir finansinius duomenis, vertins infliacijos perspektyvą, grynosios infliacijos raidą ir tai, kaip stipriai persiduoda pinigų politikos poveikis“ - rašoma ECB pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba įdėmiai stebi dabartinę įtampą rinkoje ir yra pasirengusi atitinkamai reaguoti, kad euro zonoje būtų išsaugotas kainų stabilumas ir finansinis stabilumas. Euro zonos bankų sektorius yra atsparus, bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos – stiprios. Bet kokiu atveju, ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.
Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 metų birželio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.
„Kalbant apie Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai.
Naujausios ECB ekspertų makroekonominės prognozės buvo parengtos kovo pradžioje, dar prieš kylant pastarajai įtampai finansų rinkose. Bet kokiu atveju, ši įtampa padidina neapibrėžtumą dėl pagrindinio infliacijos ir augimo vertinimo. Dar prieš pastarųjų dienų įvykius pagrindinė bendrosios infliacijos prognozė buvo sumažinta, daugiausia dėl silpnesnio, nei buvo anksčiau numatytas, energijos kainų poveikio. ECB ekspertai dabar prognozuoja, kad 2023 metais infliacija bus vidutiniškai 5,3 procento (anksčiau laukta 6,3 procento), 2024 metais – 2,9 procento (gruodį - 3,4 procento), o 2025 metais – 2,1 procento (gruodį laukta 2,3 procento). Tuo pat metu pagrindinis kainų spaudimas tebėra didelis. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vasario mėn. toliau didėjo; ECB ekspertai numato, kad 2023 m. ji vidutiniškai bus 4,6 procento dydžio, t. y. didesnė, nei buvo numatyta gruodžio mėn. prognozėse. Vėliau, slūgstant ankstesnių pasiūlos sukrėtimų bei ekonomikos atsivėrimo daromam spaudimui ir griežtesnei pinigų politikai vis labiau slopinant paklausą, ji turėtų sumažėti iki 2,5 procento (2024 metais) ir 2,2 procento (2025 metais).
Pagrindinės augimo 2023 metais prognozės padidintos iki vidutiniškai 1,0 procento (dvigubai labiau nei prognozuota gruodį), tiek dėl sumažėjusių energijos kainų, tiek dėl padidėjusio ekonomikos atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai. ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 metais augimas toliau didės – iki 1,6 procento – skatinamas aktyvios darbo rinkos, didėjančio pasitikėjimo ir atsigaunančių realiųjų pajamų. Kita vertus, 2024 ir 2025 metais augimas paspartės mažiau, nei buvo numatyta gruodžio mėnesį (1,9 ir 1,8 procento), dėl griežtėjančios pinigų politikos.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuoja ECB.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,5 procento, 3,75 procento ir 3,00 procentų ir bus taikomos nuo 2023 metų kovo 22 dienos. Toks sprendimas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį.
„Padidėjus neapibrėžtumo lygiui, dar svarbiau tampa tai, kad Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų būtų grindžiami gaunamais duomenimis. Šie sprendimai priklausys nuo to, kaip Valdančioji taryba, atsižvelgdama į ekonominius ir finansinius duomenis, vertins infliacijos perspektyvą, grynosios infliacijos raidą ir tai, kaip stipriai persiduoda pinigų politikos poveikis“ - rašoma ECB pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba įdėmiai stebi dabartinę įtampą rinkoje ir yra pasirengusi atitinkamai reaguoti, kad euro zonoje būtų išsaugotas kainų stabilumas ir finansinis stabilumas. Euro zonos bankų sektorius yra atsparus, bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos – stiprios. Bet kokiu atveju, ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.
Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 metų birželio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.
„Kalbant apie Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti. Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai.
Naujausios ECB ekspertų makroekonominės prognozės buvo parengtos kovo pradžioje, dar prieš kylant pastarajai įtampai finansų rinkose. Bet kokiu atveju, ši įtampa padidina neapibrėžtumą dėl pagrindinio infliacijos ir augimo vertinimo. Dar prieš pastarųjų dienų įvykius pagrindinė bendrosios infliacijos prognozė buvo sumažinta, daugiausia dėl silpnesnio, nei buvo anksčiau numatytas, energijos kainų poveikio. ECB ekspertai dabar prognozuoja, kad 2023 metais infliacija bus vidutiniškai 5,3 procento (anksčiau laukta 6,3 procento), 2024 metais – 2,9 procento (gruodį - 3,4 procento), o 2025 metais – 2,1 procento (gruodį laukta 2,3 procento). Tuo pat metu pagrindinis kainų spaudimas tebėra didelis. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vasario mėn. toliau didėjo; ECB ekspertai numato, kad 2023 m. ji vidutiniškai bus 4,6 procento dydžio, t. y. didesnė, nei buvo numatyta gruodžio mėn. prognozėse. Vėliau, slūgstant ankstesnių pasiūlos sukrėtimų bei ekonomikos atsivėrimo daromam spaudimui ir griežtesnei pinigų politikai vis labiau slopinant paklausą, ji turėtų sumažėti iki 2,5 procento (2024 metais) ir 2,2 procento (2025 metais).
Pagrindinės augimo 2023 metais prognozės padidintos iki vidutiniškai 1,0 procento (dvigubai labiau nei prognozuota gruodį), tiek dėl sumažėjusių energijos kainų, tiek dėl padidėjusio ekonomikos atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai. ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 metais augimas toliau didės – iki 1,6 procento – skatinamas aktyvios darbo rinkos, didėjančio pasitikėjimo ir atsigaunančių realiųjų pajamų. Kita vertus, 2024 ir 2025 metais augimas paspartės mažiau, nei buvo numatyta gruodžio mėnesį (1,9 ir 1,8 procento), dėl griežtėjančios pinigų politikos.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - reziumuoja ECB.