versija spausdinimui
(0)
Dėl spartesnio augimo ir infliacijos 2022 metais pasaulinės skolos vertė sumažėjo 4 trilijonais dolerių iki mažiau nei 300 trilijonų dolerių.
Spartesnis pasaulinis augimas ir infliacija praėjusiais metais reiškė, kad skolos dydis pasaulinėje ekonomikoje užfiksavo pirmąjį nuo 2015 metų metinį sumažėjimą dolerine išraiška. Tarptautinių finansų institutas apskaičiavo, kad nominali pasaulinės skolos vertė sumažėjo maždaug 4 trilijonais dolerių ir nukrito šiek tiek žemiau 300 trilijonų dolerių ribos, kuri buvo viršyta 2021 metais.
Tačiau bendrąja prasme skola sumažėjo tik išsivysčiusiose valstybėse, kur ji per praėjusius metus krito apie šešis trilijonus dolerių iki 200 trilijonų dolerių. Subrendusių rinkų skola sumažėjo pirmą kartą nuo 2015 metų, ypač Europoje ir Japonijoje.
Priešingai, besivystančių šalių skolos pasiekė naują rekordą - 98 trilijonus dolerių, o Rusija, Singapūras, Indija, Meksika ir Vietnamas užfiksavo didžiausią individualų augimą.
Tuo tarpu spartesnė ekonominė veikla ir didesnė infliacija tuo pačiu sumažino ir skolos lygį, kur pasaulinės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis sumažėjo daugiau nei 12 procentinių punktų iki 338 procentų. Tai reiškia antrą metinį nuosmukį iš eilės.
Tačiau vėlgi padėties pagerėjimą skatino išsivysčiusios rinkos, kurios užfiksavo bendrą sumažėjimą 20 procentiniais punktais iki 390 procentų. Tuo tarpu kylančių rinkų skola padidėjo 2 procentiniais punktais iki 250 procentų BVP, daugiausia dėl Kinijos ir Singapūro.
„Daugelio besivystančių šalių viešosios skolos našta dėl didelių vietinių valiutų nuostolių dolerio atžvilgiu padidėjo“ - rašo IIF.
Spartesnis pasaulinis augimas ir infliacija praėjusiais metais reiškė, kad skolos dydis pasaulinėje ekonomikoje užfiksavo pirmąjį nuo 2015 metų metinį sumažėjimą dolerine išraiška. Tarptautinių finansų institutas apskaičiavo, kad nominali pasaulinės skolos vertė sumažėjo maždaug 4 trilijonais dolerių ir nukrito šiek tiek žemiau 300 trilijonų dolerių ribos, kuri buvo viršyta 2021 metais.
Priešingai, besivystančių šalių skolos pasiekė naują rekordą - 98 trilijonus dolerių, o Rusija, Singapūras, Indija, Meksika ir Vietnamas užfiksavo didžiausią individualų augimą.
Tuo tarpu spartesnė ekonominė veikla ir didesnė infliacija tuo pačiu sumažino ir skolos lygį, kur pasaulinės skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis sumažėjo daugiau nei 12 procentinių punktų iki 338 procentų. Tai reiškia antrą metinį nuosmukį iš eilės.
Tačiau vėlgi padėties pagerėjimą skatino išsivysčiusios rinkos, kurios užfiksavo bendrą sumažėjimą 20 procentiniais punktais iki 390 procentų. Tuo tarpu kylančių rinkų skola padidėjo 2 procentiniais punktais iki 250 procentų BVP, daugiausia dėl Kinijos ir Singapūro.
„Daugelio besivystančių šalių viešosios skolos našta dėl didelių vietinių valiutų nuostolių dolerio atžvilgiu padidėjo“ - rašo IIF.