versija spausdinimui
(0)
Paviešinus naujausią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje antrą mėnesį iš eilės augo pramonės produkcija, tuo tarpu Lietuvoje ji smuktelėjo labiausiai.
Rugsėjį lyginant su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje ir Europos sąjungoje pramonės veiklos apimtys pakilo po 0.9 procento, kai rugpjūtį augo dviem procentais ir 1.5 procento. Tuo tarpu mūsų šalyje šis rodiklis per pirmąjį rudens mėnesį krito 8.2 procento, kai mėnesį prieš tai augo 4.8 procento.
Euro zonoje per lyginamąjį laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 3.6 procento, kapitalo prekių - 1.5 procento, o štai tarpinių prekių bei ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo po 0.9 procento, o energijos smuko 1.1 procento. Europos sąjungoje per rugsėjį kasdieninio vartojimo prekių gamyba augo 3.1 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, bet kitą vertus tarpinių prekių ir ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo po 0.6 procento, o energijos - dviem procentais.
Tarp sąjungos šalių per devintą šių metų mėnesį labiausiai pramonė augo Airijoje (11.9 procento) bei Belgijoje (7.1 procento), o štai daugiausiai smuko mūsų šalyje bei Graikijoje (4.5 procento).
Tuo tarpu šių metų rugsėjį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje pramonės prieaugis siekė 4.9 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 2.8 procento. Europos sąjungoje metinis prieaugis paspartėjo nuo 3.8 iki 5.7 procento, o štai Lietuvoje krito nuo 16.3 iki 2.3 procento.
Per metus euro zonoje kapitalo prekių gamyba pašoko net 13.5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 5.7 procento, ilgalaikio vartojimo augo 3.6 procento, o štai tarpinių prekių gamyba susitraukė 2.1 procento, kai energijos smuko trimis procentais. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba augo net 14.3 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 8.4 procento, ilgalaikio vartojimo pakilo 1.8 procento, kai tuo tarpu tarpinių prekių smuko 1.4 procento, o energijos - 2.8 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per lyginamąjį laikotarpį labiausiai pramonės veiklos apimtys augo Airijoje (31 procentu) bei Danijoje, kur pakilo devynioliką procentų. Tuo tarpu didžiausias nuosmukis fiksuotas Estijoje (7.5 procento) bei Latvijoje (3.7 procento).
Rugsėjį lyginant su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje ir Europos sąjungoje pramonės veiklos apimtys pakilo po 0.9 procento, kai rugpjūtį augo dviem procentais ir 1.5 procento. Tuo tarpu mūsų šalyje šis rodiklis per pirmąjį rudens mėnesį krito 8.2 procento, kai mėnesį prieš tai augo 4.8 procento.
Euro zonoje per lyginamąjį laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 3.6 procento, kapitalo prekių - 1.5 procento, o štai tarpinių prekių bei ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo po 0.9 procento, o energijos smuko 1.1 procento. Europos sąjungoje per rugsėjį kasdieninio vartojimo prekių gamyba augo 3.1 procento, kapitalo prekių - 1.7 procento, bet kitą vertus tarpinių prekių ir ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo po 0.6 procento, o energijos - dviem procentais.
Tuo tarpu šių metų rugsėjį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje pramonės prieaugis siekė 4.9 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 2.8 procento. Europos sąjungoje metinis prieaugis paspartėjo nuo 3.8 iki 5.7 procento, o štai Lietuvoje krito nuo 16.3 iki 2.3 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per lyginamąjį laikotarpį labiausiai pramonės veiklos apimtys augo Airijoje (31 procentu) bei Danijoje, kur pakilo devynioliką procentų. Tuo tarpu didžiausias nuosmukis fiksuotas Estijoje (7.5 procento) bei Latvijoje (3.7 procento).