versija spausdinimui
(0)
Liepą, po prieš tai buvusio kritimo tris mėnesius iš eilės, Lietuvoje pramonės produkcija atsitiesė ir ūgtelėjo sparčiausiai ES, tuo tarpu Europoje fiksuotas kritimas.
Mūsų šalyje minimą mėnesį pramonės produkcijos apimtys augo 6.5 procento, kai dar birželį fiksuotas 2.3 procento nuosmukis. Tuo tarpu euro zonoje liepą šis rodiklis krito 2.3 procento (laukta, jog smuks tik vienu procentu), o Europos sąjungoje - 1.6 procento, kai dar mėnesį prieš tai pramonė augo atitinkamai 1.1 procento ir vienu procentu.
Bendroje valiutos zonoje per antrąjį šių metų vasaros mėnesį kapitalo prekių gamyba krito 4.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.6 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, o štai energijos gamyba augo 0.4 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.2 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba krito 3.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.6 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, kai tuo tarpu energijos gamyba augo 0.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių padidėjo vienu procentu.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, liepą labiausiai pramonės veiklos apimtys krito Airijoje (18.9 procento) bei Estijoje (7.4 procento), o štai daugiausiai augo mūsų šalyje bei Švedijoje (5.8 procento).
Šių metų liepą lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonė paaugo 8.3 procento, kai mėnesį prieš tai augo 1.5 procento. Tuo tarpu euro zonoje fiksuota, kad per metus pramonė smuko 2.4 procento, o Europos sąjungoje - 0.8 procento, kai dar birželį užfiksuotas atitinkamai 2.2 bei 3.2 procento metinis prieaugis.
Per lyginamąjį laikotarpį euro zonoje kapitalo prekių gamyba smuko 5.4 procento, tarpinių prekių - 1.8 procento, kasdieninio vartojimo - 1.1 procento, tuo tarpu energijos augo 1.1 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento. Europos sąjungoje per metus kapitalo prekių gamyba smuko 3.5 procento, tarpinių prekių - 1.4 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba augo 0.9 procento, kasdieninio vartojimo - 2.1 procento, energijos - 3.1 procento.
Tarp sąjungos šalių, lyginant su praėjusių metų liepa, daugiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Airijoje (23.7 procento) bei Estijoje ir Slovakijoje, kur smuko po 6.4 procento. Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis ūgtelėjo Bulgarijoje (17.6 procento) ir Danijoje, kur augo dvyliką procentų.
Mūsų šalyje minimą mėnesį pramonės produkcijos apimtys augo 6.5 procento, kai dar birželį fiksuotas 2.3 procento nuosmukis. Tuo tarpu euro zonoje liepą šis rodiklis krito 2.3 procento (laukta, jog smuks tik vienu procentu), o Europos sąjungoje - 1.6 procento, kai dar mėnesį prieš tai pramonė augo atitinkamai 1.1 procento ir vienu procentu.
Bendroje valiutos zonoje per antrąjį šių metų vasaros mėnesį kapitalo prekių gamyba krito 4.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.6 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, o štai energijos gamyba augo 0.4 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.2 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba krito 3.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.6 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, kai tuo tarpu energijos gamyba augo 0.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių padidėjo vienu procentu.
Šių metų liepą lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonė paaugo 8.3 procento, kai mėnesį prieš tai augo 1.5 procento. Tuo tarpu euro zonoje fiksuota, kad per metus pramonė smuko 2.4 procento, o Europos sąjungoje - 0.8 procento, kai dar birželį užfiksuotas atitinkamai 2.2 bei 3.2 procento metinis prieaugis.
Tarp sąjungos šalių, lyginant su praėjusių metų liepa, daugiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Airijoje (23.7 procento) bei Estijoje ir Slovakijoje, kur smuko po 6.4 procento. Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis ūgtelėjo Bulgarijoje (17.6 procento) ir Danijoje, kur augo dvyliką procentų.