versija spausdinimui
(0)
Nuo vasario pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, tai yra per šešis Ukrainos karo mėnesius, Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 158 mlrd. eurų. Iš to net 54 procentus pajamų Kremliui suteikė Europos Sąjungos šalys – antradienį skelbiama Suomijos Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaitoje.
Per minimą laikotarpį ES šalys už Rusijos žalią naftą, gamtines dujas ir akmens anglį sumokėjo 85,1 milijardo eurų, tai yra daug daugiau nei kitos energijos išteklių gavėjos – Kinija (34,9 mlrd. eurų), Turkija (10,7 mlrd. eurų), Indija (6,6 mlrd. eurų), Japonija (2,5 mlrd. eurų), Egiptas (2,3 mlrd. eurų) ir Pietų Korėja (2 mlrd. eurų). Nuo invazijos pradžios iškastinio kuro eksportas į Rusijos federalinį biudžetą įnešė apie 43 mlrd. eurų, prisidėdamas prie karo nusikaltimų Ukrainoje finansavimo, rašoma pranešime.
Kaip pabrėžė CREA ekspertai, augančios iškastinio kuro kainos reiškia, kad dabartinės Rusijos pajamos iš prekybos žaliavomis „žymiai viršija ankstesnių metų lygį“, net nepaisant šių metų eksporto apimčių sumažėjimo.
Vasario – rugpjūčio mėnesiais žaliavos pardavimas kiekine išraiška ES rinkoms sumažėjo 35 procentais. Tačiau valstybėms narėms pavyko įgyvendinti tik nedidelę Rusijos naftos tiekimo embargo dalį, pranešė CREA.
Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio ES šalių nepriklausomybės nuo Rusijos energijos mažinimo.
„Reaguodama į aukštas kainas, Europa sumažino dujų suvartojimą, tačiau išaugo naftos ir anglies suvartojimas. Reikėtų paspartinti energijos taupymo pastangas, ypač sunaudojant naftą ir dujas, ir diegti švarią energiją, šilumos siurblius, elektrines transporto priemones ir kitos technologijos turi būti paspartintos“ – įvertino Suomijos ekspertų grupė.
„Reikia griežtinti taisykles ir jų vykdymą, kad žaliavinė nafta ir produktai, kurių sudėtyje yra Rusijos naftos, nepatektų į uždraustas rinkas. ES ir JK turi pradėti daryti didesnę įtaką pasaulio laivybai: ES turėtų uždrausti naudoti Europos laivus ir Europos uostus Rusijos naftos transportui į trečiąsias šalis, o JK turi nustoti leisti savo draudimo sektoriui dalyvauti šioje prekyboje“ – rekomenduoja CREA.
Per minimą laikotarpį ES šalys už Rusijos žalią naftą, gamtines dujas ir akmens anglį sumokėjo 85,1 milijardo eurų, tai yra daug daugiau nei kitos energijos išteklių gavėjos – Kinija (34,9 mlrd. eurų), Turkija (10,7 mlrd. eurų), Indija (6,6 mlrd. eurų), Japonija (2,5 mlrd. eurų), Egiptas (2,3 mlrd. eurų) ir Pietų Korėja (2 mlrd. eurų). Nuo invazijos pradžios iškastinio kuro eksportas į Rusijos federalinį biudžetą įnešė apie 43 mlrd. eurų, prisidėdamas prie karo nusikaltimų Ukrainoje finansavimo, rašoma pranešime.
Kaip pabrėžė CREA ekspertai, augančios iškastinio kuro kainos reiškia, kad dabartinės Rusijos pajamos iš prekybos žaliavomis „žymiai viršija ankstesnių metų lygį“, net nepaisant šių metų eksporto apimčių sumažėjimo.
Vasario – rugpjūčio mėnesiais žaliavos pardavimas kiekine išraiška ES rinkoms sumažėjo 35 procentais. Tačiau valstybėms narėms pavyko įgyvendinti tik nedidelę Rusijos naftos tiekimo embargo dalį, pranešė CREA.
Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio ES šalių nepriklausomybės nuo Rusijos energijos mažinimo.
„Reaguodama į aukštas kainas, Europa sumažino dujų suvartojimą, tačiau išaugo naftos ir anglies suvartojimas. Reikėtų paspartinti energijos taupymo pastangas, ypač sunaudojant naftą ir dujas, ir diegti švarią energiją, šilumos siurblius, elektrines transporto priemones ir kitos technologijos turi būti paspartintos“ – įvertino Suomijos ekspertų grupė.
„Reikia griežtinti taisykles ir jų vykdymą, kad žaliavinė nafta ir produktai, kurių sudėtyje yra Rusijos naftos, nepatektų į uždraustas rinkas. ES ir JK turi pradėti daryti didesnę įtaką pasaulio laivybai: ES turėtų uždrausti naudoti Europos laivus ir Europos uostus Rusijos naftos transportui į trečiąsias šalis, o JK turi nustoti leisti savo draudimo sektoriui dalyvauti šioje prekyboje“ – rekomenduoja CREA.