„Sutartos nuostatos turi užtikrinti, kad minimalūs atlyginimai visose ES šalyse garantuotų darbuotojams orų gyvenimo lygį. Naujosios taisyklės bus taikomos visiems ES darbuotojams, kurie yra sudarę darbo sutartį arba tebeturintys darbo santykius. ES šalys, kuriose minimalų atlyginimą gina tik kolektyvinės sutartys, neprivalės jo įvesti ar taikyti šių susitarimų visuotinai“ – rašoma Europos Parlamento paskelbtame pranešime.
Pagal susitarimą valstybės narės turės įvertinti, ar jų dabartinis minimalus darbo užmokestis (t.y. įstatymo leidžiamas minimalus atlyginimas) yra adekvatus, kad užtikrinti orų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į socialines ir ekonomines sąlygas, perkamąją galią ar ilgalaikį šalies lygmenį bei produktyvumo pokyčius.
„Šiuo tikslu ES šalys gali nustatyti prekių ir paslaugų krepšelį realiomis kainomis ir gali naudoti orientacinius gaires, kurios plačiai naudojamos tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, 60 procentų medianinio bruto darbo užmokesčio ir 50 procentų vidutinio bruto darbo užmokesčio“ – paaiškino EP.
Išskaitymai iš minimalaus darbo užmokesčio arba minimalaus darbo užmokesčio pakeitimai turės būti nediskriminaciniai, proporcingi ir turėti pateisinamą tikslą, pvz., susigrąžinti permokas arba teisminės ar administracinės institucijų nurodymų išskaitymus.
Derybininkai taip pat sutarė, kad ES šalys turės stiprinti sektorines ir tarpsektorines kolektyvines derybas kaip pagrindinį veiksnį siekiant apsaugoti darbuotojus, suteikdamos jiems minimalų atlyginimą. Valstybės narės, kuriose mažiau nei 80 procentų darbo jėgos saugoma kolektyvine sutartimi, turės parengti veiksmų planą, kaip palaipsniui didinti šį procentą.
Pasiektam politiniam susitarimui dar turi oficialiai pritarti Europos parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, o vėliau – EP plenarinė sesija ir ES Taryba.