versija spausdinimui
(0)
ING banko ekonomistai mano, kad pinigų politikos normalizavimas greičiausiai bus ne toks agresyvus, nei šiuo metu laukiama rinkoje.
Pastarosiomis dienomis trys Europos centrinio banko (ECB) institucijų nariai leido suprasti, kad palūkanų normų kėlimas euro zonoje jau gali įvykti liepą, nes bankas anksčiau nutrauks turto pirkimus.
Po praėjusią savaitę įvykusio ECB tarybos posėdžio banko vadovė Christine Lagarde užsiminė, kad turto supirkimo pabaigos galima tikėtis greičiau trečiąjį ketvirtį, o palūkanų padidėjimo – „po kiek laiko“.
Pagal ING bazinį scenarijų, 2022 metų antrąjį ketvirtį ECB baigs turto pirkimą ir rugsėjį padidins palūkanų normą 25 baziniais punktais. Jis nuspręs dėl dar vieno nedidelio kilstelėjimo gruodžio mėnesį. Pirmojo padidinimo proga bus pranešta apie infliacijos sumažėjimą iki maždaug 2 procentų vidutiniu laikotarpiu. ING tikisi, kad 2023 metais bus dar du pakėlimai ir dabartiniame cikle bankas sustos.
Pagal ankstesnio ir agresyvesnio pinigų politikos normalizavimo scenarijų, kuris įvyktų esant aukštai infliacijai ir ilgesnės didesnės infliacijos lūkesčiams, ECB turto pirkimus baigs birželį, o liepos ir rugsėjo mėnesiais padidins palūkanų normas iš viso 50 bazinių punktų. Galimas ir vienas didesnis (0,50 procento) palūkanų kėlimas rugsėjį, jei ECB norės jį sinchronizuoti su naujomis prognozėmis. Tai reiškia, kad bus baigtas karas Ukrainoje, sumažintas neapibrėžtumas ir pagerintos ekonominės perspektyvos, kartu išlaikant tiekimo grandinės sutrikimus. Pagal tokį scenarijų dar vienas padidėjimas įvyktų gruodį (25 baziniai punktai), dar trys 2023 metais ir du 2024 metais.
Jei ekonomikos perspektyvos pablogės, pagrindinės infliacijos prognozės pradės mažėti, o darbo užmokesčio augimas nuvils, ECB nuspręs rugsėjį ir gruodį padidinti po 25 bazinius punktus palūkanų normą, bet ties tuo ir sustos. Taip pat pradės iš naujo supirkti turtą, prognozuoja ING analitikai.
Pastarosiomis dienomis trys Europos centrinio banko (ECB) institucijų nariai leido suprasti, kad palūkanų normų kėlimas euro zonoje jau gali įvykti liepą, nes bankas anksčiau nutrauks turto pirkimus.
Po praėjusią savaitę įvykusio ECB tarybos posėdžio banko vadovė Christine Lagarde užsiminė, kad turto supirkimo pabaigos galima tikėtis greičiau trečiąjį ketvirtį, o palūkanų padidėjimo – „po kiek laiko“.
Pagal ING bazinį scenarijų, 2022 metų antrąjį ketvirtį ECB baigs turto pirkimą ir rugsėjį padidins palūkanų normą 25 baziniais punktais. Jis nuspręs dėl dar vieno nedidelio kilstelėjimo gruodžio mėnesį. Pirmojo padidinimo proga bus pranešta apie infliacijos sumažėjimą iki maždaug 2 procentų vidutiniu laikotarpiu. ING tikisi, kad 2023 metais bus dar du pakėlimai ir dabartiniame cikle bankas sustos.
Pagal ankstesnio ir agresyvesnio pinigų politikos normalizavimo scenarijų, kuris įvyktų esant aukštai infliacijai ir ilgesnės didesnės infliacijos lūkesčiams, ECB turto pirkimus baigs birželį, o liepos ir rugsėjo mėnesiais padidins palūkanų normas iš viso 50 bazinių punktų. Galimas ir vienas didesnis (0,50 procento) palūkanų kėlimas rugsėjį, jei ECB norės jį sinchronizuoti su naujomis prognozėmis. Tai reiškia, kad bus baigtas karas Ukrainoje, sumažintas neapibrėžtumas ir pagerintos ekonominės perspektyvos, kartu išlaikant tiekimo grandinės sutrikimus. Pagal tokį scenarijų dar vienas padidėjimas įvyktų gruodį (25 baziniai punktai), dar trys 2023 metais ir du 2024 metais.
Jei ekonomikos perspektyvos pablogės, pagrindinės infliacijos prognozės pradės mažėti, o darbo užmokesčio augimas nuvils, ECB nuspręs rugsėjį ir gruodį padidinti po 25 bazinius punktus palūkanų normą, bet ties tuo ir sustos. Taip pat pradės iš naujo supirkti turtą, prognozuoja ING analitikai.