versija spausdinimui
(21)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog sustiprėjo poreikis per trečiąjį šių metų ketvirtį pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą.
„Šiandien vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina jos vertinimą, kad trečiąjį ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal jos turto pirkimo programą. Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad ECB pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo. Dabartinėmis didelio neapibrėžtumo sąlygomis vykdydama pinigų politiką Valdančioji taryba išlaikys pasirinkimo galimybes, laipsniškumą ir lankstumą. Valdančioji taryba imsis visų reikalingų veiksmų, kad įgyvendintų ECB suteiktą įgaliojimą siekti kainų stabilumo ir prisidėti užtikrinant finansinį stabilumą“ - rašoma ECB pranešime.
Balandžio mėnesį grynieji turto pirkimai pagal ECB Turto pirkimo programą bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužės mėnesį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželio mėnesį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Trečiąjį ketvirtį grynųjų pirkimų apimtys priklausys nuo turimų duomenų ir atspindės Valdančiosios tarybos nuolat atliekamą perspektyvos vertinimą.
Pabrėžiama, kad Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal Turto pirkimo programą (TPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Be to, šiandie paaiškėjo, jog kaip ir buvo laukta Europos Centrinis bankas nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, t.y. bazinė ir toliau sudarys nulį procentų, ribinio skolinimosi - 0,25 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
„Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi palaipsniui. ECB pagrindinių palūkanų normų raidą ir toliau lems Valdančiosios tarybos ateities gairės ir jos strateginis įsipareigojimas vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties 2 procentų lygiu. Atitinkamai, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė 2 procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 procentų lygiu“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Pagrindines sumas, gautas iš pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti“ - skelbia ECB.
ECB Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta, numatoma, kad specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos šių metų birželio mėnesį. Valdančioji taryba taip pat įvertins, ar tinkamai suderinta dvipakopė atlyginimo už laikomas atsargas sistema, kad, didėjant likvidumo pertekliui, neigiamų palūkanų normų politika neribotų bankų tarpininkavimo veiklos.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą kelia neapsakomas kančias. Ji taip pat daro poveikį ekonomikai – Europoje ir už jos ribų. Konfliktas ir su juo susijęs neapibrėžtumas labai slopina verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Dėl prekybos sutrikimų kyla nauji įvairių medžiagų, tarpinių prekių ir žaliavų trūkumai. Intensyviai kylant energijos ir biržos prekių kainoms mažėja paklausa ir lėtėja gamyba. Tolesnė ekonomikos raida labai priklausys nuo konflikto eigos, dabartinių sankcijų poveikio ir galimų būsimų priemonių. Kartu ekonomikos atsivėrimas pasibaigus pandemijos krizės laikotarpiui ir toliau palaiko ekonominį aktyvumą. Infliacija labai padidėjo ir artimiausius mėnesius vis dar bus didelė, daugiausia dėl labai pakilusių energijos kainų. Infliacinis spaudimas sustiprėjo daugelyje sektorių“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal įgaliojimus turimas priemones ir prireikus veikti lanksčiai, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu. Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal Valdančiosios tarybos įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą.
„Šiandien vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina jos vertinimą, kad trečiąjį ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal jos turto pirkimo programą. Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad ECB pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo. Dabartinėmis didelio neapibrėžtumo sąlygomis vykdydama pinigų politiką Valdančioji taryba išlaikys pasirinkimo galimybes, laipsniškumą ir lankstumą. Valdančioji taryba imsis visų reikalingų veiksmų, kad įgyvendintų ECB suteiktą įgaliojimą siekti kainų stabilumo ir prisidėti užtikrinant finansinį stabilumą“ - rašoma ECB pranešime.
Balandžio mėnesį grynieji turto pirkimai pagal ECB Turto pirkimo programą bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužės mėnesį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželio mėnesį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Trečiąjį ketvirtį grynųjų pirkimų apimtys priklausys nuo turimų duomenų ir atspindės Valdančiosios tarybos nuolat atliekamą perspektyvos vertinimą.
Pabrėžiama, kad Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal Turto pirkimo programą (TPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.
Be to, šiandie paaiškėjo, jog kaip ir buvo laukta Europos Centrinis bankas nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, t.y. bazinė ir toliau sudarys nulį procentų, ribinio skolinimosi - 0,25 procento, o už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
„Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi palaipsniui. ECB pagrindinių palūkanų normų raidą ir toliau lems Valdančiosios tarybos ateities gairės ir jos strateginis įsipareigojimas vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties 2 procentų lygiu. Atitinkamai, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė 2 procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 procentų lygiu“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Pagrindines sumas, gautas iš pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti“ - skelbia ECB.
ECB Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta, numatoma, kad specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos šių metų birželio mėnesį. Valdančioji taryba taip pat įvertins, ar tinkamai suderinta dvipakopė atlyginimo už laikomas atsargas sistema, kad, didėjant likvidumo pertekliui, neigiamų palūkanų normų politika neribotų bankų tarpininkavimo veiklos.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą kelia neapsakomas kančias. Ji taip pat daro poveikį ekonomikai – Europoje ir už jos ribų. Konfliktas ir su juo susijęs neapibrėžtumas labai slopina verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Dėl prekybos sutrikimų kyla nauji įvairių medžiagų, tarpinių prekių ir žaliavų trūkumai. Intensyviai kylant energijos ir biržos prekių kainoms mažėja paklausa ir lėtėja gamyba. Tolesnė ekonomikos raida labai priklausys nuo konflikto eigos, dabartinių sankcijų poveikio ir galimų būsimų priemonių. Kartu ekonomikos atsivėrimas pasibaigus pandemijos krizės laikotarpiui ir toliau palaiko ekonominį aktyvumą. Infliacija labai padidėjo ir artimiausius mėnesius vis dar bus didelė, daugiausia dėl labai pakilusių energijos kainų. Infliacinis spaudimas sustiprėjo daugelyje sektorių“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal įgaliojimus turimas priemones ir prireikus veikti lanksčiai, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu. Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal Valdančiosios tarybos įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą.
