versija spausdinimui
(1)
Pirmadienio sesija atnešė didelį akcijų išpardavimą Amerikos biržose: Nasdaq 12830.96 (-3.62%), S&P500 4201.09 (-2.95%), Dow Jones 32817.38 (-2.37%). Investuotojai baiminasi destruktyvaus brangios naftos poveikio, didėjančios kainų infliacijos ir tuo pačiu gresiančio ekonomikos nuosmukio.
Svarbiausia tema finansų rinkose išlieka Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą ir jos ekonominių padarinių klausimas. Vašingtone jau dabar atvirai kalbama apie galimą Rusijos naftos importo embargą, kas šios žaliavos kainas pakėlė iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų.
Amerikiečiams lengva tai pasakyti, nes jie turi savo telkinius ir beveik neimportuoja naftos iš Rusijos. Tačiau Europa be tiekimo iš rytų susidurtų su ekonominiu paralyžiumi ir nuosmukiu, panašiu į prieš dvejus metus įvykusį koronaviruso sukeltą kritimą. Štai kodėl Vokietijos vyriausybė yra prieš žaliavų tiekimo iš Rusijos sustabdymą.
„Nerimą kelia tai, kad aukštesnės naftos kainos lems didesnę infliaciją ir galimą stagfliaciją. Manau, baiminamasi, kad didesnės platintojų kainos paveiks vartotojus ir ekonomikos augimą“ - komentavo Edward Jones vyresnioji investicijų strategė Mona Mahajan.
Rinkoje pradeda sklisti spėlionės, kad pastarieji nuosmukiai tėra tikros meškų rinkos, kurios Volstryte nematė nuo 2008–2009 metų, pradžia.
Brangesnė ne tik žaliavinė nafta. Dujų kainos Europoje gerokai viršijo gruodžio piką. Brangsta iš Rusijos tiekiami metalai. Netrukus problema gali tapti ir maisto kaina (o gal net prieinamumas) – kviečių kontraktai pabrango 7 procentais, pasiekdami aukščiausias kotiruotes nuo 2008 metų. Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių šių grūdų augintojų ir eksportuotojų.
Visa tai prisideda prie ir taip labai didelės infliacijos Vakarų šalyse. Ketvirtadienį bus paskelta JAV vasario mėnesio vartotojų infliacijos statistika. Ekonomistai tikisi, kad ji, palyginti su 7,5 procento sausio mėnesį, o tai jau buvo didžiausias rodiklis per 40 metų, padidės iki 7,9 procento. Ir tai bus duomenys, kuriuose dar neatsižvelgiama į ekonomines Ukrainoje vykstančio karo pasekmes.
Tokiomis aplinkybėmis Federalinis rezervų bankas gali būti priverstas didinti palūkanų normą drastiškiau nei šiuo metu tikisi rinka. Ateities sandorių kotiruotės rodo, kad kovo mėnesio FOMC posėdis priims sprendimą federalinių fondų palūkanų normą pakelti 25 baziniais punktais. Iki metų pabaigos FED pinigų kaina turėtų pakilti iki 1,50 – 1,75 procento. Tai yra juokingai mažai, palyginti su beveik 8 procentų metine infliacija ir beveik neegzistuojančiu nedarbu.
Svarbiausia tema finansų rinkose išlieka Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą ir jos ekonominių padarinių klausimas. Vašingtone jau dabar atvirai kalbama apie galimą Rusijos naftos importo embargą, kas šios žaliavos kainas pakėlė iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų.
Amerikiečiams lengva tai pasakyti, nes jie turi savo telkinius ir beveik neimportuoja naftos iš Rusijos. Tačiau Europa be tiekimo iš rytų susidurtų su ekonominiu paralyžiumi ir nuosmukiu, panašiu į prieš dvejus metus įvykusį koronaviruso sukeltą kritimą. Štai kodėl Vokietijos vyriausybė yra prieš žaliavų tiekimo iš Rusijos sustabdymą.
„Nerimą kelia tai, kad aukštesnės naftos kainos lems didesnę infliaciją ir galimą stagfliaciją. Manau, baiminamasi, kad didesnės platintojų kainos paveiks vartotojus ir ekonomikos augimą“ - komentavo Edward Jones vyresnioji investicijų strategė Mona Mahajan.
Rinkoje pradeda sklisti spėlionės, kad pastarieji nuosmukiai tėra tikros meškų rinkos, kurios Volstryte nematė nuo 2008–2009 metų, pradžia.
Brangesnė ne tik žaliavinė nafta. Dujų kainos Europoje gerokai viršijo gruodžio piką. Brangsta iš Rusijos tiekiami metalai. Netrukus problema gali tapti ir maisto kaina (o gal net prieinamumas) – kviečių kontraktai pabrango 7 procentais, pasiekdami aukščiausias kotiruotes nuo 2008 metų. Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių šių grūdų augintojų ir eksportuotojų.
Visa tai prisideda prie ir taip labai didelės infliacijos Vakarų šalyse. Ketvirtadienį bus paskelta JAV vasario mėnesio vartotojų infliacijos statistika. Ekonomistai tikisi, kad ji, palyginti su 7,5 procento sausio mėnesį, o tai jau buvo didžiausias rodiklis per 40 metų, padidės iki 7,9 procento. Ir tai bus duomenys, kuriuose dar neatsižvelgiama į ekonomines Ukrainoje vykstančio karo pasekmes.
Tokiomis aplinkybėmis Federalinis rezervų bankas gali būti priverstas didinti palūkanų normą drastiškiau nei šiuo metu tikisi rinka. Ateities sandorių kotiruotės rodo, kad kovo mėnesio FOMC posėdis priims sprendimą federalinių fondų palūkanų normą pakelti 25 baziniais punktais. Iki metų pabaigos FED pinigų kaina turėtų pakilti iki 1,50 – 1,75 procento. Tai yra juokingai mažai, palyginti su beveik 8 procentų metine infliacija ir beveik neegzistuojančiu nedarbu.