versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinio banko valdančiosios tarybos atstovas Francois Villeroy de Galhau mano, kad trečiąjį šių metų ketvirtį gali būti užbaigtas aktyvų rinkoje pirkimas. Jo nuomone, palūkanų didėjimo artimiausiu metu tikėtis neverta.
Francois Villeroy de Galhau, vadovaujantis Prancūzijos Centriniam bankui, pareiškė, kad jau kovo 10 dieną numatytame posėdyje ECB savo politikoje turi įvesti tam tikrą „pasirinkimą“.
„Pagal mano kriterijus, padidintas pasirinkimas reikštų, kad turėtume nuspręsti dėl turto pirkimo pabaigos datos. Tai gali būti maždaug trečiąjį ketvirtį, tačiau tiksli data reikalauja išsamių diskusijų“ - sakė jis.
Kovo mėnesį turi baigtis obligacijų pirkimas už 1,85 trilijonus eurų pagal pandemijos nepaprastosios padėties pirkimo programą (PEPP). Tuo tarpu pirkimų pagal APP senąją programą daugėja, kad būtų išlaikytas kiekybinio palengvinimo tiltas. Kas mėnesį pagal APP euro zonos centrinis bankas rinkoje perka turto už 20 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį ši suma turėtų padidėti iki 40 mlrd. eurų, o trečiąjį ketvirtį mažės iki 30 mlrd. eurų, o po to vėl pasieks 20 mlrd. eurų lygį.
Anot Francois Villeroy de Galhau, šie terminai gali būti keičiami atsižvelgiant į poreikius ir išorines sąlygas.
Tuo tarpu Latvijos Centrinio banko vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys Martins Kazaks mano, kad palūkanų normų kėlimas euro zonoje šiais metais yra „gana tikėtinas“, bet ne tokio masto, kokio tikisi pinigų rinka.
„Tai priklausys nuo duomenų. Pamatysime, bet didelė tikimybė, kad tai įvyks šiemet“ – sakė jis.
Latvijos Centrinio banko vadovas argumentuoja, kad du mėnesius iš eilės rekordinė infliacija euro zonoje padarė „aiškesnę“ situaciją tiems, kurie sprendžia dėl Europos Centrinio banko pinigų politikos.
„Turime žymiai didesnę infliaciją, nei matėme praeityje, o tai keičia situaciją. Tačiau svarbu per daug neišsiūbuoti valties“ – sakė Martins Kazaks.
Francois Villeroy de Galhau, vadovaujantis Prancūzijos Centriniam bankui, pareiškė, kad jau kovo 10 dieną numatytame posėdyje ECB savo politikoje turi įvesti tam tikrą „pasirinkimą“.
„Pagal mano kriterijus, padidintas pasirinkimas reikštų, kad turėtume nuspręsti dėl turto pirkimo pabaigos datos. Tai gali būti maždaug trečiąjį ketvirtį, tačiau tiksli data reikalauja išsamių diskusijų“ - sakė jis.
Kovo mėnesį turi baigtis obligacijų pirkimas už 1,85 trilijonus eurų pagal pandemijos nepaprastosios padėties pirkimo programą (PEPP). Tuo tarpu pirkimų pagal APP senąją programą daugėja, kad būtų išlaikytas kiekybinio palengvinimo tiltas. Kas mėnesį pagal APP euro zonos centrinis bankas rinkoje perka turto už 20 mlrd. eurų. Antrąjį ketvirtį ši suma turėtų padidėti iki 40 mlrd. eurų, o trečiąjį ketvirtį mažės iki 30 mlrd. eurų, o po to vėl pasieks 20 mlrd. eurų lygį.
Anot Francois Villeroy de Galhau, šie terminai gali būti keičiami atsižvelgiant į poreikius ir išorines sąlygas.
Tuo tarpu Latvijos Centrinio banko vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys Martins Kazaks mano, kad palūkanų normų kėlimas euro zonoje šiais metais yra „gana tikėtinas“, bet ne tokio masto, kokio tikisi pinigų rinka.
„Tai priklausys nuo duomenų. Pamatysime, bet didelė tikimybė, kad tai įvyks šiemet“ – sakė jis.
Latvijos Centrinio banko vadovas argumentuoja, kad du mėnesius iš eilės rekordinė infliacija euro zonoje padarė „aiškesnę“ situaciją tiems, kurie sprendžia dėl Europos Centrinio banko pinigų politikos.
„Turime žymiai didesnę infliaciją, nei matėme praeityje, o tai keičia situaciją. Tačiau svarbu per daug neišsiūbuoti valties“ – sakė Martins Kazaks.