versija spausdinimui
(1)
Aukščiausia metinė vartotojų infliacija per keturiasdešimt metų šį kartą rimtai išgąsdino investuotojus: Dow Jones 35241.59 (-1.47%), S&P500 4504.08 (-1.81%), Nasdaq 14185.64 (-2.10%). Volstryte net kalbama apie skubų (anksčiau nei kovo posėdis) FED palūkanų normos kėlimą, kuris būtų pirmas toks įvykis per neatmenamus laikus.
Tai jau ne juokai. Infliacijos nebegalima paslėpti ar teigti, kad ji „laikina“. Amerikos Federalinis Rezervų bankas išlaikant nulines palūkanų normas ir toliau „spausdinant pinigus“ pagal savo obligacijų pirkimo programą, kelia sau pavojų, jog jis gali prarasti tam tikrą likutinį patikimumą. Taigi, FED „turi“ ką nors padaryti, o rinka svarsto, kas tai gali būti. Šiuo metu federalinių fondų palūkanų normos padidinimas 50 bazinių punktų kitame eiliniame FOMC posėdyje (kovo 16 dieną) jau įtrauktas į vertinumus.
Tuo tarpu net ateities sandorių, kurių galiojimas baigiasi vasario 28 dieną, kotiruotės pakilo. O tai reiškia, kad kai kurie investuotojai rimtai svarsto galimybę, jog neplanuotame komiteto posėdyje gali būti padidinta palūkanų norma. Kažkas, ko nebuvo bent dvidešimt metų. Šiek tiek paniškai sureagavo ir skolų rinka. Dviejų metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas šoktelėjo net 25 baziniais punktais ir viršijo 1,60 procento lygį. Iki metų pabaigos rinka jau įkainoja JAV bazinės palūkanų normos padidėjimą iki maždaug dviejų procentų. Iki tokio lygio padidėjo ir dešimties metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas.
Šias spekuliacijas paskatino ir FED Sent Luiso padalinio vadovas James Bullard. Jo teigimu, esant tokima infliacijos rodmeniui palūkanų normą reikia pakelti 100 bazinių punktų (t.y. vienu procentu) iki šių metų pirmojo pusmečio pabaigos.
Tuo tarpu būtent nulinė palūkanų norma ir trilijonai naujų JAV dolerių keliavusių iš FED per pastaruosius dvejus metus paskatino bumą Volstryte. Todėl nenuostabu, kad akcijų rinkos reakcija buvo neigiama. Biržų buliai dar bandė kovoti pirmoje sesijos pusėje, kai po didelio nuosmukio prekybos atidarymo metu pagrindinius indeksus perkėlė į neutralius lygius. Bet paskui viskas nukrito.
Žymiai aukštesnių palūkanų normų perspektyva gali sumažinti labai aukštus rinkos vertės rodiklius, kurie šiuo metu vyrauja Amerikos akcijų rinkoje. S&P500 indekso P/E santykį, esantį ties 20 lygiu ar daugiau, galbūt reikėjo ginti, nes obligacijų pajamingumas buvo beveik nulis. Tačiau kai jis pakilo iki maždaug 2 procentų, situacija yra visiškai kitokia. Ypač kalbant apie vadinamąsias augančias įmones, kurios daugelį metų vertinamos rinkoje su didele priemoka, palyginti su jų gaunamu pelnu.
„Dviejų procentų 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas kartu su didesne nei tikėtasi infliacija ir dėl to galimu agresyvesniu FED pinigų politikos griežtinimo ciklu daro neigiamą poveikį bendram akcijų rinkos vertinimui ir ypač nuo skolos priklausomoms įmonėms, tokioms kaip technologijos“ - sakė Oxford Economics vyriausioji JAV finansų rinkų ekonomistė Kathy Bostjancic.
Tai jau ne juokai. Infliacijos nebegalima paslėpti ar teigti, kad ji „laikina“. Amerikos Federalinis Rezervų bankas išlaikant nulines palūkanų normas ir toliau „spausdinant pinigus“ pagal savo obligacijų pirkimo programą, kelia sau pavojų, jog jis gali prarasti tam tikrą likutinį patikimumą. Taigi, FED „turi“ ką nors padaryti, o rinka svarsto, kas tai gali būti. Šiuo metu federalinių fondų palūkanų normos padidinimas 50 bazinių punktų kitame eiliniame FOMC posėdyje (kovo 16 dieną) jau įtrauktas į vertinumus.
Tuo tarpu net ateities sandorių, kurių galiojimas baigiasi vasario 28 dieną, kotiruotės pakilo. O tai reiškia, kad kai kurie investuotojai rimtai svarsto galimybę, jog neplanuotame komiteto posėdyje gali būti padidinta palūkanų norma. Kažkas, ko nebuvo bent dvidešimt metų. Šiek tiek paniškai sureagavo ir skolų rinka. Dviejų metų trukmės iždo obligacijų pajamingumas šoktelėjo net 25 baziniais punktais ir viršijo 1,60 procento lygį. Iki metų pabaigos rinka jau įkainoja JAV bazinės palūkanų normos padidėjimą iki maždaug dviejų procentų. Iki tokio lygio padidėjo ir dešimties metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas.
Šias spekuliacijas paskatino ir FED Sent Luiso padalinio vadovas James Bullard. Jo teigimu, esant tokima infliacijos rodmeniui palūkanų normą reikia pakelti 100 bazinių punktų (t.y. vienu procentu) iki šių metų pirmojo pusmečio pabaigos.
Tuo tarpu būtent nulinė palūkanų norma ir trilijonai naujų JAV dolerių keliavusių iš FED per pastaruosius dvejus metus paskatino bumą Volstryte. Todėl nenuostabu, kad akcijų rinkos reakcija buvo neigiama. Biržų buliai dar bandė kovoti pirmoje sesijos pusėje, kai po didelio nuosmukio prekybos atidarymo metu pagrindinius indeksus perkėlė į neutralius lygius. Bet paskui viskas nukrito.
Žymiai aukštesnių palūkanų normų perspektyva gali sumažinti labai aukštus rinkos vertės rodiklius, kurie šiuo metu vyrauja Amerikos akcijų rinkoje. S&P500 indekso P/E santykį, esantį ties 20 lygiu ar daugiau, galbūt reikėjo ginti, nes obligacijų pajamingumas buvo beveik nulis. Tačiau kai jis pakilo iki maždaug 2 procentų, situacija yra visiškai kitokia. Ypač kalbant apie vadinamąsias augančias įmones, kurios daugelį metų vertinamos rinkoje su didele priemoka, palyginti su jų gaunamu pelnu.
„Dviejų procentų 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas kartu su didesne nei tikėtasi infliacija ir dėl to galimu agresyvesniu FED pinigų politikos griežtinimo ciklu daro neigiamą poveikį bendram akcijų rinkos vertinimui ir ypač nuo skolos priklausomoms įmonėms, tokioms kaip technologijos“ - sakė Oxford Economics vyriausioji JAV finansų rinkų ekonomistė Kathy Bostjancic.