versija spausdinimui
(13)
Garsus investuotojas Jeremy Grantham, kuris dešimtmečius prognozavo rinkos burbulus, pareiškė, kad istorinis akcijų nuosmukis, apie kurį jis paskelbė prieš metus, vyksta ir net Federalinio Rezervo įsikišimas negali užkirsti kelio galimam beveik 50 procentų kritimui.
Ketvirtadienį paskelbtame pranešime Jeremy Grantham, Bostono GMO turto valdytojo įkūrėjas, JAV akcijas apibūdina kaip „super burbulą“, kuris yra tik ketvirtas nuo praėjusio amžiaus pradžios. Ir kaip buvo per 1929 metų krachą, „dot-com“ žlugimą 2000 metais ir per finansų krizę 2008 metais, jis įsitikinęs, kad šis burbulas sprogs, sugrąžindamas indeksus prie statistinių normų ir galbūt žemesnių.
Tai, anot jo, turėtų būti siejama su S&P500 kritimu 48 procentais nuo sausio 4 dienos piko iki 2500 punktų. Nasdaq Composite, kuris šį mėnesį jau susitraukė beveik vienuolika procentų, gali sulaukti didesnės korekcijos.
„Prieš metus nebuvau toks tikras dėl burbulo, kaip dėl 2000 metų technologijų burbulo, arba 2007 metų būsto burbulo. Maniau, kad tai labai tikėtina, bet gal nebuvau beveik tikras. Šiandien jaučiu, kad tai beveik aišku" - tikino Jeremy Grantham.
Savo analizėje jis įtraukė daug įrodymų. Pirmasis jo nurodytas bėdų požymis pasirodė praėjusį vasarį, kai dešimtys labiausiai spekuliacinių akcijų pradėjo kristi. Cathie Wood Ark Innovation ETF nuo to laiko driokstelėjo žemyne net 52 procentais. Tada Russell 2000 – vidutinės kapitalizacijos akcijų indeksas, kuris paprastai yra geresnis bulių rinkoje, 2021 metais pasivijo S&P500. Galiausiai yra tai, ką Jeremy Grantham vadina „beprotišku investuotojų elgesiu“, kuris apibūdina vėlyvą burbulą: memų akcijos, elektromobilių gamintojų vertybinių popierių pirkimo šėlsmas, beprasmių kriptovaliutų, tokių kaip dogekoinas, augimas ir kelių milijonų dolerių konvertuojamų žetonų arba NFT kainos.
„Šis super burbulo etapų kontrolinis sąrašas jau baigtas ir bet kuriuo metu gali prasidėti laukinis kritimas. Kai į rinkas grįžta pesimizmas, susiduriame su didžiausiu potencialiu pervertintu turtu JAV istorijoje“ – rašo 83 metų Jeremy Grantham.
Jis sakė, kad tai gali konkuruoti su dvigubu Japonijos akcijų ir nekilnojamojo turto žlugimo padariniais praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Jeremy Grantham teigimu, ne tik akcijos yra super burbule, bet yra ir obligacijų burbulas, „plačiausias ir ekstremaliausias“ burbulas pasaulinio nekilnojamojo turto istorijoje, ir „pradinis žaliavų kainų burbulas“. Net ir visiškai negrįždamas prie statistinių tendencijų, jis skaičiuoja, kad vien JAV nuostoliai gali siekti 35 trilijonus dolerių.
Jeremy Grantham investuoja 50 metų ir beveik tiek pat seka muilo burbulus. Jis žino, kad jo prognozės yra pagrindas skeptikams. Vienas akivaizdus klausimas: kaip S&P500 galėjo pakilti 26,9 procento 2021 metais – septintas geriausias rezultatas per 50 metų – jei akcijos turėtų pigti? Užuot tai paneigęs, Jeremy Grantham teigė, kad stambiųjų kompanijų akcijų stiprumas spekuliacinių vertybinių popierių silpnumo laikais tik sustiprina jo lūkesčius.
„Štai taip sprogo didieji burbulai. 1929 metais prieš tai kol rinka žlugo Kellog akcijos nukrito 30 procentų per metus. Prieš metus jos augo 85 procentais bei sutriuškino rinką“ – priminė jis.
Matydamas tą patį modelį, buvusį kiekviename ankstesniame super burbule, jis taip drąsiai prognozuoja, kad ir šis sprogs panašiai.
Jeremy Grantham dėl pastarųjų dvidešimt penkerių metų burbulų daugiausia kaltina prastą pinigų politiką. Jis tvirtina, kad nuo to laiko, kai Alan Greenspan buvo FED pirmininkas, Centrinis bankas „padėjo ir kurstė“ vis naujus burbulus, iš pradžių suteikdamas per pigius pinigus, o paskui skubotai gelbėdamas rinkas, kai prasidėdavo korekcijos. Dabar investuotojai nebeturėtų to tikėtis. Greičiausias infliacijos tempas per keturis dešimtmečius „suvaržo“ FED galimybę skatinti ekonomiką mažinant palūkanų normas arba perkant turtą, atkreipė dėmesį minimas investuotojas.
Tokiomis sąlygomis tradicinis 60/40 akcijomis ir obligacijomis subalansuotas portfelis suteikia tiek mažai apsaugos, kad jis yra „visiškai nenaudingas“, sakė Jeremy Grantham. Jis pataria parduoti JAV akcijas, kad būtų galima prekiauti akcijomis, kurių vertė yra mažesnė Japonijoje ir besivystančiose rinkose, be to, reiktų turėti išteklių apsisaugoti nuo infliacijos, t.y. šiek tiek aukso ir sidabro bei sukaupti grynųjų pinigų, kuriuos galima panaudoti, kai kainos vėl bus patrauklios.
„Viskas turi pasekmių, o pasekmės šį kartą gali bet neturi apimti sunkiai valdomą infliaciją. Tačiau tai neabejotinai apėmė pavojingiausią turto nuvertinimų diapazoną finansų istorijoje“ – daro išvadą jis.
Ketvirtadienį paskelbtame pranešime Jeremy Grantham, Bostono GMO turto valdytojo įkūrėjas, JAV akcijas apibūdina kaip „super burbulą“, kuris yra tik ketvirtas nuo praėjusio amžiaus pradžios. Ir kaip buvo per 1929 metų krachą, „dot-com“ žlugimą 2000 metais ir per finansų krizę 2008 metais, jis įsitikinęs, kad šis burbulas sprogs, sugrąžindamas indeksus prie statistinių normų ir galbūt žemesnių.
Tai, anot jo, turėtų būti siejama su S&P500 kritimu 48 procentais nuo sausio 4 dienos piko iki 2500 punktų. Nasdaq Composite, kuris šį mėnesį jau susitraukė beveik vienuolika procentų, gali sulaukti didesnės korekcijos.
„Prieš metus nebuvau toks tikras dėl burbulo, kaip dėl 2000 metų technologijų burbulo, arba 2007 metų būsto burbulo. Maniau, kad tai labai tikėtina, bet gal nebuvau beveik tikras. Šiandien jaučiu, kad tai beveik aišku" - tikino Jeremy Grantham.
Savo analizėje jis įtraukė daug įrodymų. Pirmasis jo nurodytas bėdų požymis pasirodė praėjusį vasarį, kai dešimtys labiausiai spekuliacinių akcijų pradėjo kristi. Cathie Wood Ark Innovation ETF nuo to laiko driokstelėjo žemyne net 52 procentais. Tada Russell 2000 – vidutinės kapitalizacijos akcijų indeksas, kuris paprastai yra geresnis bulių rinkoje, 2021 metais pasivijo S&P500. Galiausiai yra tai, ką Jeremy Grantham vadina „beprotišku investuotojų elgesiu“, kuris apibūdina vėlyvą burbulą: memų akcijos, elektromobilių gamintojų vertybinių popierių pirkimo šėlsmas, beprasmių kriptovaliutų, tokių kaip dogekoinas, augimas ir kelių milijonų dolerių konvertuojamų žetonų arba NFT kainos.
Jis sakė, kad tai gali konkuruoti su dvigubu Japonijos akcijų ir nekilnojamojo turto žlugimo padariniais praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Jeremy Grantham teigimu, ne tik akcijos yra super burbule, bet yra ir obligacijų burbulas, „plačiausias ir ekstremaliausias“ burbulas pasaulinio nekilnojamojo turto istorijoje, ir „pradinis žaliavų kainų burbulas“. Net ir visiškai negrįždamas prie statistinių tendencijų, jis skaičiuoja, kad vien JAV nuostoliai gali siekti 35 trilijonus dolerių.
Jeremy Grantham investuoja 50 metų ir beveik tiek pat seka muilo burbulus. Jis žino, kad jo prognozės yra pagrindas skeptikams. Vienas akivaizdus klausimas: kaip S&P500 galėjo pakilti 26,9 procento 2021 metais – septintas geriausias rezultatas per 50 metų – jei akcijos turėtų pigti? Užuot tai paneigęs, Jeremy Grantham teigė, kad stambiųjų kompanijų akcijų stiprumas spekuliacinių vertybinių popierių silpnumo laikais tik sustiprina jo lūkesčius.
„Štai taip sprogo didieji burbulai. 1929 metais prieš tai kol rinka žlugo Kellog akcijos nukrito 30 procentų per metus. Prieš metus jos augo 85 procentais bei sutriuškino rinką“ – priminė jis.
Matydamas tą patį modelį, buvusį kiekviename ankstesniame super burbule, jis taip drąsiai prognozuoja, kad ir šis sprogs panašiai.
Jeremy Grantham dėl pastarųjų dvidešimt penkerių metų burbulų daugiausia kaltina prastą pinigų politiką. Jis tvirtina, kad nuo to laiko, kai Alan Greenspan buvo FED pirmininkas, Centrinis bankas „padėjo ir kurstė“ vis naujus burbulus, iš pradžių suteikdamas per pigius pinigus, o paskui skubotai gelbėdamas rinkas, kai prasidėdavo korekcijos. Dabar investuotojai nebeturėtų to tikėtis. Greičiausias infliacijos tempas per keturis dešimtmečius „suvaržo“ FED galimybę skatinti ekonomiką mažinant palūkanų normas arba perkant turtą, atkreipė dėmesį minimas investuotojas.
Tokiomis sąlygomis tradicinis 60/40 akcijomis ir obligacijomis subalansuotas portfelis suteikia tiek mažai apsaugos, kad jis yra „visiškai nenaudingas“, sakė Jeremy Grantham. Jis pataria parduoti JAV akcijas, kad būtų galima prekiauti akcijomis, kurių vertė yra mažesnė Japonijoje ir besivystančiose rinkose, be to, reiktų turėti išteklių apsisaugoti nuo infliacijos, t.y. šiek tiek aukso ir sidabro bei sukaupti grynųjų pinigų, kuriuos galima panaudoti, kai kainos vėl bus patrauklios.
„Viskas turi pasekmių, o pasekmės šį kartą gali bet neturi apimti sunkiai valdomą infliaciją. Tačiau tai neabejotinai apėmė pavojingiausią turto nuvertinimų diapazoną finansų istorijoje“ – daro išvadą jis.
