versija spausdinimui
(1)
Ketvirtadienio sesija Volstryte baigėsi pagrindinių indeksų nuosmukiu, nepaisant pakilimų per pirmąją sesijos dalį: Nasdaq 15180.43 (-2.47%), S&P500 4668.67 (-0.87%), Dow Jones 35897.64 (-0.08%). Atsižvelgdami į aukštesnių palūkanų normų išsivysčiusiose šalyse perspektyvas, investuotojai apribojo savo pozicijas labai aukštai vertinamų technologijų kompanijų akcijų srityje.
Tai buvo 24 valandos, kurios priklausė centriniams bankininkams. Trečiadienį Federalinis rezervų bankas paspartino obligacijų pirkimo programos (QE) mažinimą ir paskelbė apie tris palūkanų normos didinimus 2022 metais. Ketvirtadienį palūkanų normą netikėtai kilstelėjo Anglijos bankas, o Europos Centrinis bankas paskelbė, kad kovo mėnesį nutraukia „pandeminio“ turto pirkimo programą. Norvegijos bankas nusprendė antrą kartą padidinti palūkanų normą.
Tai aiškus signalas investuotojams, kad neeilinis nulinių nominaliųjų palūkanų laikotarpis išsivysčiusiose šalyse baigiasi. Centriniai bankininkai pagaliau nustojo slėpti galvas į smėlį, nes nebegali ignoruoti per trisdešimt metų neregėtos infliacijos. Tai reiškia, kad 2022-ieji greičiausiai bus pažymėti tam tikru dabartinės itin laisvos pinigų politikos griežtinimu.
Tai labai bloga žinia madingoms ir labai aukštai vertinamoms didelių technologijų kompanijų akcijoms. Jų aukštas vertinimas dažniausiai grindžiamas didele likutine verte, o ne dabartiniais pinigų srautais. Tokiu atveju vadinamosios nerizikingos normos didėjimas gali gerokai apriboti tokio tipo „augimo“ įmonių vertę. Investuotojams priėjus prie išvados, kad tokios žemos palūkanų normos ateityje neišsilaikys, tokių bendrovių vertė smarkiai krenta.
Štai tą ir matėme ketvirtadienį. NVIDIA akcijos atpigo 6,8 procento, Microsoft – 2,9 procento, Apple – 3,9 procento, Amazon – 2,6 procento, o Meta Platforms (buvęs Facebook) rinkos vertė krito dviem procentais. Ir kadangi tai yra itin sunkiasvorės įmonės, jos lengvai nuleido Amerikos akcijų rinkos indeksus žemyn.
Adobe kapitalizacija susitraukė net virš dešimt procentų. Bendrovė paskelbė, kad 2022 metais jos pajamos sieks maždaug 17,9 mlrd. dolerių, o rinkoje laukta, kad sudarys vidutiniškai 18,21 mlrd. dolerių.
Tai buvo 24 valandos, kurios priklausė centriniams bankininkams. Trečiadienį Federalinis rezervų bankas paspartino obligacijų pirkimo programos (QE) mažinimą ir paskelbė apie tris palūkanų normos didinimus 2022 metais. Ketvirtadienį palūkanų normą netikėtai kilstelėjo Anglijos bankas, o Europos Centrinis bankas paskelbė, kad kovo mėnesį nutraukia „pandeminio“ turto pirkimo programą. Norvegijos bankas nusprendė antrą kartą padidinti palūkanų normą.
Tai aiškus signalas investuotojams, kad neeilinis nulinių nominaliųjų palūkanų laikotarpis išsivysčiusiose šalyse baigiasi. Centriniai bankininkai pagaliau nustojo slėpti galvas į smėlį, nes nebegali ignoruoti per trisdešimt metų neregėtos infliacijos. Tai reiškia, kad 2022-ieji greičiausiai bus pažymėti tam tikru dabartinės itin laisvos pinigų politikos griežtinimu.
Tai labai bloga žinia madingoms ir labai aukštai vertinamoms didelių technologijų kompanijų akcijoms. Jų aukštas vertinimas dažniausiai grindžiamas didele likutine verte, o ne dabartiniais pinigų srautais. Tokiu atveju vadinamosios nerizikingos normos didėjimas gali gerokai apriboti tokio tipo „augimo“ įmonių vertę. Investuotojams priėjus prie išvados, kad tokios žemos palūkanų normos ateityje neišsilaikys, tokių bendrovių vertė smarkiai krenta.
Štai tą ir matėme ketvirtadienį. NVIDIA akcijos atpigo 6,8 procento, Microsoft – 2,9 procento, Apple – 3,9 procento, Amazon – 2,6 procento, o Meta Platforms (buvęs Facebook) rinkos vertė krito dviem procentais. Ir kadangi tai yra itin sunkiasvorės įmonės, jos lengvai nuleido Amerikos akcijų rinkos indeksus žemyn.
Adobe kapitalizacija susitraukė net virš dešimt procentų. Bendrovė paskelbė, kad 2022 metais jos pajamos sieks maždaug 17,9 mlrd. dolerių, o rinkoje laukta, kad sudarys vidutiniškai 18,21 mlrd. dolerių.