versija spausdinimui
(1)
Turkijos Centrinis bankas nusprendė ketvirtą kartą iš eilės mažinti palūkanų normą, nepaisant šalyje siautėjančios virš 20 procentų infliacijos. Rinka žino, kad šioje šalyje pinigų politikai iš tikrųjų vadovauja prezidentas Recep Tayyip Erdogan.
Turkijos Respublikos Centrinis bankas (TCMB) ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą (t.y. savaitinių atpirkimo operacijų palūkanas) nuo 15 iki 14 procentų, kas atitiko ekonomistų lūkesčius.
Palūkanų normos mažinimas Turkijoje prieštarauja vadovėliniams pinigų politikos principams. Metinė infliacija šioje šalyje lapkritį paspartėjo nuo 19,9 iki 21,3 procento. Sparčią kainų infliaciją, be kita ko, lemia gerokai nuvertėjusi lira, kuri silpsta būtent dėl palūkanų mažinimo.
Dėl „netradicinės“ Turkijos Centrinio banko pinigų politikos lira pastaraisiais metais tapo blogiausia besivystančių rinkų valiuta. Nuo metų pradžios lira dolerio atžvilgiu prarado virš 51 procento savo vertės. Per pastaruosius trejus metus lira nuvertėjo beveik 65 procentais, o per pastarąjį dešimtmetį prarado daugiau nei 87 procentus savo vertės.
Po palūkanų normos sumažinimo Amerikos doleris liros atžvilgiu pašoko iki net 15.5151 liros, o euras - iki 17.5262 lirų. Tai abiem atvejais yra rekordiniai lygiai. Tiesa, po to sulaukėme tam tikros korekcijos. Taigi, po pietų valiutų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 15.4755 liras, arba virš keturių procentų daugiau nei vakar, o euras brango irgi virš keturių procentų iki 17.4776 lirų.
Investuotojai nebuvo ramūs, kad Centrinis bankas savo pranešime spaudai paskelbė, jog nusprendė „užbaigti ribotos erdvės išnaudojimą palūkanų mažinimui, kurią suteikia laikini veiksniai, darantys įtaką pasiūlai“. Tai buvo suprasta kaip pranešimas apie palūkanų normų mažinimo sustabdymą.
Tačiau nėra žinoma, ar prezidentas Recep Erdogan pritars galimai palūkanų normos mažinimo pauzei. Jis neseniai paskelbė, kad pinigų politika Turkijoje išliks laisva iki 2023 metais įvyksiančių prezidento rinkimų, ir tvirtino, kad aukštos palūkanų normos spartina infliaciją, nes pritraukia į Turkiją „karštą kapitalą“.
Turkijos Respublikos Centrinis bankas (TCMB) ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą (t.y. savaitinių atpirkimo operacijų palūkanas) nuo 15 iki 14 procentų, kas atitiko ekonomistų lūkesčius.
Palūkanų normos mažinimas Turkijoje prieštarauja vadovėliniams pinigų politikos principams. Metinė infliacija šioje šalyje lapkritį paspartėjo nuo 19,9 iki 21,3 procento. Sparčią kainų infliaciją, be kita ko, lemia gerokai nuvertėjusi lira, kuri silpsta būtent dėl palūkanų mažinimo.
Dėl „netradicinės“ Turkijos Centrinio banko pinigų politikos lira pastaraisiais metais tapo blogiausia besivystančių rinkų valiuta. Nuo metų pradžios lira dolerio atžvilgiu prarado virš 51 procento savo vertės. Per pastaruosius trejus metus lira nuvertėjo beveik 65 procentais, o per pastarąjį dešimtmetį prarado daugiau nei 87 procentus savo vertės.
Po palūkanų normos sumažinimo Amerikos doleris liros atžvilgiu pašoko iki net 15.5151 liros, o euras - iki 17.5262 lirų. Tai abiem atvejais yra rekordiniai lygiai. Tiesa, po to sulaukėme tam tikros korekcijos. Taigi, po pietų valiutų rinkoje už vieną dolerį buvo mokama po 15.4755 liras, arba virš keturių procentų daugiau nei vakar, o euras brango irgi virš keturių procentų iki 17.4776 lirų.
Investuotojai nebuvo ramūs, kad Centrinis bankas savo pranešime spaudai paskelbė, jog nusprendė „užbaigti ribotos erdvės išnaudojimą palūkanų mažinimui, kurią suteikia laikini veiksniai, darantys įtaką pasiūlai“. Tai buvo suprasta kaip pranešimas apie palūkanų normų mažinimo sustabdymą.
Tačiau nėra žinoma, ar prezidentas Recep Erdogan pritars galimai palūkanų normos mažinimo pauzei. Jis neseniai paskelbė, kad pinigų politika Turkijoje išliks laisva iki 2023 metais įvyksiančių prezidento rinkimų, ir tvirtino, kad aukštos palūkanų normos spartina infliaciją, nes pritraukia į Turkiją „karštą kapitalą“.