versija spausdinimui
(0)
Vokietijos Centrinio banko vadovas Jens Weidmann priešinosi ketvirtadienį paskelbtam Europos Centrinio banko politikos gairių pakeitimui, signalizuojančiam apie ilgesnį rekordiškai žemų palūkanų normų išlaikymo laikotarpį, neoficialiai sužinojo Bloomberg.
Tokią pačią poziciją kaip ir Bundesbank vadovas užėmė Belgijos Centrinio banko prezidentas Pierre Wunsch.
Kiti euro zonos šalių Centrinių bankų vadovai sutiko pakeisti indikacijas, bet su sąlyga, jog tai bus susiję tik su palūkanų normomis, o ne su turto pirkimu, sako Bloomberg informatoriai.
Ketvirtadienį Europos Centrinis bankas nusprendė pakeisti nurodymus, kada gali būti keliamos palūkanų normos, kad įtikintų investuotojus, jog jis per anksti neatsiims paramos.
Esminis pokytis reiškia, kad net jei infliacija pasieks tikslą iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos, t.y. net po trejų metų, monetarinės politikos formuotojai nebus priversti jos sugriežtinti.
Šiuo metu ECB prognozuoja 2023 metais vidutinį 1,4 procento kainų padidėjimą. Kitos euro zonos Centrinio banko politikos priemonės, įskaitant obligacijų pirkimo programas, nepakito.
Tokią pačią poziciją kaip ir Bundesbank vadovas užėmė Belgijos Centrinio banko prezidentas Pierre Wunsch.
Kiti euro zonos šalių Centrinių bankų vadovai sutiko pakeisti indikacijas, bet su sąlyga, jog tai bus susiję tik su palūkanų normomis, o ne su turto pirkimu, sako Bloomberg informatoriai.
Ketvirtadienį Europos Centrinis bankas nusprendė pakeisti nurodymus, kada gali būti keliamos palūkanų normos, kad įtikintų investuotojus, jog jis per anksti neatsiims paramos.
Esminis pokytis reiškia, kad net jei infliacija pasieks tikslą iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos, t.y. net po trejų metų, monetarinės politikos formuotojai nebus priversti jos sugriežtinti.
Šiuo metu ECB prognozuoja 2023 metais vidutinį 1,4 procento kainų padidėjimą. Kitos euro zonos Centrinio banko politikos priemonės, įskaitant obligacijų pirkimo programas, nepakito.