versija spausdinimui
(0)
Svarbiausias tikslas, kurio siekdami investuoja Baltijos šalių gyventojai – sukaupti papildomų lėšų pensijai. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, orią senatvę investicijomis užsitikrinti siekia 51 proc. investuojančių Lietuvos, 59 proc. Latvijos ir net 64 proc. Estijos gyventojų. Savo žinias apie investavimą geriausiai vertina lietuviai.
Svari paskata estams investuoti yra ir turimų lėšų apsaugojimas nuo infliacijos, o investuojantiems respondentams Latvijoje labiau būdingi lūkesčiai gyventi iš pasyvių pajamų. Antras pagal svarbą apklaustųjų Lietuvoje motyvas investuoti – siekis įdarbinti laisvus pinigus.
„Nors Baltijos šalių gyventojų motyvai investuoti kiek skiriasi, svarbiausia priežastis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams imtis investavimo – lūkestis įgyti tvarų finansinį pagrindą išėjus į pensiją. Taigi Baltijos šalių visuomenei būdingas ne tik rūpinimasis ilgalaikiais tikslais, bet ir atsakomybė už savo ateitį, siekis senatvėje remtis bent keliais pajamų šaltiniais“, – komentuoja Gediminas Milieška, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Tyrimo duomenimis, aktyviausi investuotojai yra estai. Į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitas sritis yra investavę kiek 59 proc. apklaustų Estijos gyventojų. Vis dėlto, pastarieji linkę prasčiausiai vertinti savo kompetenciją – 4 iš 10 investuojančių tyrimo dalyvių teigė, kad jų žinios apie investavimą tėra bazinės.
Lyginant tris Baltijos valstybes, pasyvesni investuotojai yra Latvijos piliečiai, iš kurių investavę yra mažiau nei pusė, 49 proc. apklaustųjų. Tačiau kaimyninės šalies respondentai kur kas palankesnės nuomonės apie savo žinias – kompetentingais investuotojais save laiko 17 proc. Latvijos respondentų.
Palankiausiai investavimo įgūdžius vertina Lietuvos visuomenė. Investicijų turi daugiau negu pusė (52 proc.) mūsų šalies gyventojų, iš jų kas penktas (20 proc.) tyrimo dalyvis savo žinias apie investavimą įvertino 4 arba 5 balais iš penkių.
Pasak G. Milieškos, investuojantiems Lietuvos gyventojams būdingas smalsumas ir pasitikėjimas savimi. Net 4 iš 10 tyrimo dalyvių priimdami investavimo sprendimus teigia nuosekliai sekantys rinkos informaciją, patys ieško ir analizuoja savo investavimo galimybes. Tuo tarpu Estijos ir Latvijos investuotojai labiausiai linkę kliautis ekspertų nuomonėmis ir įžvalgomis.
„Nors teigiamas Lietuvos investuotojų požiūris į savo žinias įkvepia, finansinio gyventojų raštingumo ugdymas turėtų likti vienu svarbiausių valstybės ir finansų institucijų prioritetų. Tai tampa ypač akivaizdu žvelgiant į visuomenės dalį, kuri neinvestuoja ir neketina to daryti. Apie penktadalį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuo investavimo sulaiko žinių trūkumas, o svarbiausia kliūtis visose trijose šalyse – nepakankamos santaupos. Tai liudija Baltijos šalyse tebesant gajų požiūrį, jog norint pradėti investuoti būtina turėti daug lėšų, nors šiuolaikiniai sprendimai leidžia pradėti investuoti skiriant vos eurą per mėnesį ir tam tikrai nereikia gilių, specifinių investavimo srities žinių, o tik noro ir ryžto“, – pabrėžia SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Anot jo, vienas iš tokių sprendimų – neseniai pristatyta investicijų roboto funkcija mobiliojoje SEB banko programėlėje. Investicijų robotu besinaudojantys klientai gali gauti asmeninę investavimo rekomendaciją ir pradėti investuoti kad ir nuo vieno euro, skyrę iki 15 minučių laiko. Naująja programėlės funkcija besinaudojantiems klientams automatinė rekomendacija teikiama atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, investavimo tikslą, planuojamą investicijų terminą, toleruojamą riziką, įvertinus investavimo patirtį ir žinias.
Apie tyrimą
Baltijos šalių gyventojų tyrimą SEB banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat LT“, š. m. kovą internetu apklausi po 1000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Respondentų amžius – 18–74 metai.
SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti čia. SEB bankas rekomenduoja susipažinti su taikomomis sąlygomis ir prireikus pasikonsultuoti su banko specialistu.
Svari paskata estams investuoti yra ir turimų lėšų apsaugojimas nuo infliacijos, o investuojantiems respondentams Latvijoje labiau būdingi lūkesčiai gyventi iš pasyvių pajamų. Antras pagal svarbą apklaustųjų Lietuvoje motyvas investuoti – siekis įdarbinti laisvus pinigus.
„Nors Baltijos šalių gyventojų motyvai investuoti kiek skiriasi, svarbiausia priežastis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams imtis investavimo – lūkestis įgyti tvarų finansinį pagrindą išėjus į pensiją. Taigi Baltijos šalių visuomenei būdingas ne tik rūpinimasis ilgalaikiais tikslais, bet ir atsakomybė už savo ateitį, siekis senatvėje remtis bent keliais pajamų šaltiniais“, – komentuoja Gediminas Milieška, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Tyrimo duomenimis, aktyviausi investuotojai yra estai. Į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitas sritis yra investavę kiek 59 proc. apklaustų Estijos gyventojų. Vis dėlto, pastarieji linkę prasčiausiai vertinti savo kompetenciją – 4 iš 10 investuojančių tyrimo dalyvių teigė, kad jų žinios apie investavimą tėra bazinės.
Lyginant tris Baltijos valstybes, pasyvesni investuotojai yra Latvijos piliečiai, iš kurių investavę yra mažiau nei pusė, 49 proc. apklaustųjų. Tačiau kaimyninės šalies respondentai kur kas palankesnės nuomonės apie savo žinias – kompetentingais investuotojais save laiko 17 proc. Latvijos respondentų.
Palankiausiai investavimo įgūdžius vertina Lietuvos visuomenė. Investicijų turi daugiau negu pusė (52 proc.) mūsų šalies gyventojų, iš jų kas penktas (20 proc.) tyrimo dalyvis savo žinias apie investavimą įvertino 4 arba 5 balais iš penkių.
Pasak G. Milieškos, investuojantiems Lietuvos gyventojams būdingas smalsumas ir pasitikėjimas savimi. Net 4 iš 10 tyrimo dalyvių priimdami investavimo sprendimus teigia nuosekliai sekantys rinkos informaciją, patys ieško ir analizuoja savo investavimo galimybes. Tuo tarpu Estijos ir Latvijos investuotojai labiausiai linkę kliautis ekspertų nuomonėmis ir įžvalgomis.
„Nors teigiamas Lietuvos investuotojų požiūris į savo žinias įkvepia, finansinio gyventojų raštingumo ugdymas turėtų likti vienu svarbiausių valstybės ir finansų institucijų prioritetų. Tai tampa ypač akivaizdu žvelgiant į visuomenės dalį, kuri neinvestuoja ir neketina to daryti. Apie penktadalį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuo investavimo sulaiko žinių trūkumas, o svarbiausia kliūtis visose trijose šalyse – nepakankamos santaupos. Tai liudija Baltijos šalyse tebesant gajų požiūrį, jog norint pradėti investuoti būtina turėti daug lėšų, nors šiuolaikiniai sprendimai leidžia pradėti investuoti skiriant vos eurą per mėnesį ir tam tikrai nereikia gilių, specifinių investavimo srities žinių, o tik noro ir ryžto“, – pabrėžia SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Anot jo, vienas iš tokių sprendimų – neseniai pristatyta investicijų roboto funkcija mobiliojoje SEB banko programėlėje. Investicijų robotu besinaudojantys klientai gali gauti asmeninę investavimo rekomendaciją ir pradėti investuoti kad ir nuo vieno euro, skyrę iki 15 minučių laiko. Naująja programėlės funkcija besinaudojantiems klientams automatinė rekomendacija teikiama atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, investavimo tikslą, planuojamą investicijų terminą, toleruojamą riziką, įvertinus investavimo patirtį ir žinias.
Apie tyrimą
Baltijos šalių gyventojų tyrimą SEB banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat LT“, š. m. kovą internetu apklausi po 1000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Respondentų amžius – 18–74 metai.
SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti čia. SEB bankas rekomenduoja susipažinti su taikomomis sąlygomis ir prireikus pasikonsultuoti su banko specialistu.