versija spausdinimui
(0)
Kinai vėl perka didžiulius aukso kiekius, taip pat dinamiškai auga ir „karališkojo metalo“ importas. Tuo tarpu aukso kaina šiandien pakilo virš psichologinio 1900 dolerių už Trojos unciją lygio.
Kinija, kurioje gyvena gerokai daugiau nei milijardas žmonių, daugelį metų išgauna ir perka daugiausia aukso pasaulyje. Koronaviruso pandemija to nepakeitė, tačiau katastrofiniais 2020 metais metalo paklausa akivaizdžiai sumažėjo - vartojimas smuko 20 - 30 procentų (priklausomai nuo duomenų šaltinio), o importas krito net 80 procentų. Tačiau „aukso karštis“ silpnėjo Kinijoje jau ir anksčiau - 2019 metais vertingojo metalo populiarumas buvo mažesnis nei prieš metus.
Dabar susidomėjimas auksu vėl sparčiai auga. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, pirmąjį ketvirtį pirkimai žemyninėje Kinijoje (išskyrus Honkongą) pasiekė net 277,5 tonas - daugiausiai per ketverius metus ir beveik tris kartus daugiau nei pernai.
Kinai pasivijo „pandemijos atsilikimą“ tiek grynojo vartojimo, t.y. aukso papuošalų pirkimo, tiek investicijų į luitus ir monetas požiūriu. Pirmuoju atveju parduota beveik 200 tonų - auksiniai papuošalai anksčiau buvo populiaresni tik prieš šešerius metus. Tradiciškai aukso lydinių paklausa buvo akivaizdžiai mažesnė - ji sudarė mažiau nei 90 tonų, tačiau vis tiek pasiekė anksčiau užfiksuotą 2018 metų lygį.
Jei likusius metus susidomėjimas šioje Azijos atstovėje vertingu metalu išliks panašiame lygyje, 2021 metais jis viršys tūkstantį tonų ir bus didžiausias nuo 2013 metų. Padėtis už sienos yra palanki „aukso karštinei“ ir ji susijusi ne tik su atidėta paklausa. Kinų pajamos auga dėl ekonomikos atsigavimo bangos, o jų baimė dėl artėjančios krizės palaipsniui mažėja. Be to, infliacija spartėja, o tai tradiciškai paskatino kai kuriuos taupytojus dalį savo lėšų skirti „karališkam metalui“.
Po pietų biržoje už Trojos unciją aukso buvo mokama po 1907.96 dolerius, arba 0,46 procento daugiau nei vakar. Nuo metų pradžios šis metalas pabrango 0,5 procento, o per pastaruosius vienerius metus - 11,5 procento.
Kinija, kurioje gyvena gerokai daugiau nei milijardas žmonių, daugelį metų išgauna ir perka daugiausia aukso pasaulyje. Koronaviruso pandemija to nepakeitė, tačiau katastrofiniais 2020 metais metalo paklausa akivaizdžiai sumažėjo - vartojimas smuko 20 - 30 procentų (priklausomai nuo duomenų šaltinio), o importas krito net 80 procentų. Tačiau „aukso karštis“ silpnėjo Kinijoje jau ir anksčiau - 2019 metais vertingojo metalo populiarumas buvo mažesnis nei prieš metus.
Dabar susidomėjimas auksu vėl sparčiai auga. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, pirmąjį ketvirtį pirkimai žemyninėje Kinijoje (išskyrus Honkongą) pasiekė net 277,5 tonas - daugiausiai per ketverius metus ir beveik tris kartus daugiau nei pernai.
Kinai pasivijo „pandemijos atsilikimą“ tiek grynojo vartojimo, t.y. aukso papuošalų pirkimo, tiek investicijų į luitus ir monetas požiūriu. Pirmuoju atveju parduota beveik 200 tonų - auksiniai papuošalai anksčiau buvo populiaresni tik prieš šešerius metus. Tradiciškai aukso lydinių paklausa buvo akivaizdžiai mažesnė - ji sudarė mažiau nei 90 tonų, tačiau vis tiek pasiekė anksčiau užfiksuotą 2018 metų lygį.
Jei likusius metus susidomėjimas šioje Azijos atstovėje vertingu metalu išliks panašiame lygyje, 2021 metais jis viršys tūkstantį tonų ir bus didžiausias nuo 2013 metų. Padėtis už sienos yra palanki „aukso karštinei“ ir ji susijusi ne tik su atidėta paklausa. Kinų pajamos auga dėl ekonomikos atsigavimo bangos, o jų baimė dėl artėjančios krizės palaipsniui mažėja. Be to, infliacija spartėja, o tai tradiciškai paskatino kai kuriuos taupytojus dalį savo lėšų skirti „karališkam metalui“.
Po pietų biržoje už Trojos unciją aukso buvo mokama po 1907.96 dolerius, arba 0,46 procento daugiau nei vakar. Nuo metų pradžios šis metalas pabrango 0,5 procento, o per pastaruosius vienerius metus - 11,5 procento.