versija spausdinimui
(5)
Kovo mėnesį Volstryte panaudojant kreditus įsigytų akcijų vertė siekė 822 milijardus dolerių, kas yra naujas rekordas. Nepaisant su šia praktika susijusios rizikos, investuotojai kaip niekada anksčiau naudoja skolintas lėšas tolesniam akcijų pirkimui.
Remiantis INRA duomenimis, skola kovo mėnesį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 71 procentu ir pasiekė naują rekordinį lygį - 822 mlrd. dolerių. Palyginti su ankstesniu vasario mėnesio rekordu, kuris siekė 813 mlrd. dolerių, prieaugis siekė 1,1 procento.
Anksčiau skola išaugo iki rekordinio lygio prieš internetinio burbulo sprogimą, o 2007 metais - likus vos trims mėnesiams iki 2008 metų finansų krizės. Apskritai finansinio sverto naudojimas auga sparčiausiai nuo 2007 metų, o prieš tai rekordas pasiektas 1999 metais, prieš pat sprogstant interneto burbului.
Kai 2020 metų gruodžio mėnesį The Wall Street Journal leidinys paklausė Džordžtauno universiteto finansų profesoriaus James Angel apie skolų augimo tendenciją perkant akcijas, jis teigė, kad „akcijų rinka dabar yra euforijoje“ ir kad „daugelis žmonių ekstrapoliuoja netolimą praeitį".
„Mes tai matėme anksčiau, ir tai nesibaigia gerai“ - pridūrė jis.
Kita vertus, sausio mėnesį Bank of America savo klientams teigė, kad investuotojai neturi per didelio skolų maržos lygio palyginus procentais nuo S&P500 rinkos kapitalizacijos, palyginti su didžiausiu 2007 – 2018 metų lygiu.
Nuo sausio finansinis svertas padidėjo dar trimis procentais, tačiau augimo tempas nėra toks spartus kaip 2020 metais. Vis dėlto daugelis ekspertų įspėjo dėl pernelyg didelio finansinio sverto naudojimo, įskaitant konsultacijų firmos Yardeni Research prezidentą Edward Yardeni. Jis sakė Wall Street Journal leidiniui, kad skolos skatina bulių rinkas ir dar labiau sustiprina nuosmukį.
„Kuo toliau augs vertybinių popierių rinka, tuo didesnis bus svertas, o kai kažkas sprogs, tai bus vienas iš veiksnių, dėl kurių kainos mažės“ - tikino Edward Yardeni.
Finansinis svertas yra dviašmenis kardas investuotojams, nes daugelis skolinasi norėdami nusipirkti daugiau akcijų. Tai yra pergalinga bulių rinkos strategija, tačiau korekcija rinkoje gali būti pražūtinga investuotojams, kurie turi per daug svertų ir kuriems reikia parduoti akcijas ar įnešti daugiau grynųjų pinigų, kad patenkintų maržos paklausą, o tai gali sustiprinti akcijų kainų kritimą.
Ši dinamika visiškai suveikė praėjusį mėnesį po ViacomCBS nuosmukio, kuris Archegos Capital hedge fondui, kuris užėmė ilgas pozicijas minimos žiniasklaidos grupės akcijose, padarė 20 mlrd. dolerių nuostolį. Archegos žlugimas sukėlė milijardinius nuostolius bankams, tokiems kaip Nomura ir Credit Suisse, kurie priverstinai turėjo uždaryti pozicijas.
Remiantis INRA duomenimis, skola kovo mėnesį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 71 procentu ir pasiekė naują rekordinį lygį - 822 mlrd. dolerių. Palyginti su ankstesniu vasario mėnesio rekordu, kuris siekė 813 mlrd. dolerių, prieaugis siekė 1,1 procento.
Anksčiau skola išaugo iki rekordinio lygio prieš internetinio burbulo sprogimą, o 2007 metais - likus vos trims mėnesiams iki 2008 metų finansų krizės. Apskritai finansinio sverto naudojimas auga sparčiausiai nuo 2007 metų, o prieš tai rekordas pasiektas 1999 metais, prieš pat sprogstant interneto burbului.
Kai 2020 metų gruodžio mėnesį The Wall Street Journal leidinys paklausė Džordžtauno universiteto finansų profesoriaus James Angel apie skolų augimo tendenciją perkant akcijas, jis teigė, kad „akcijų rinka dabar yra euforijoje“ ir kad „daugelis žmonių ekstrapoliuoja netolimą praeitį".
„Mes tai matėme anksčiau, ir tai nesibaigia gerai“ - pridūrė jis.
Nuo sausio finansinis svertas padidėjo dar trimis procentais, tačiau augimo tempas nėra toks spartus kaip 2020 metais. Vis dėlto daugelis ekspertų įspėjo dėl pernelyg didelio finansinio sverto naudojimo, įskaitant konsultacijų firmos Yardeni Research prezidentą Edward Yardeni. Jis sakė Wall Street Journal leidiniui, kad skolos skatina bulių rinkas ir dar labiau sustiprina nuosmukį.
„Kuo toliau augs vertybinių popierių rinka, tuo didesnis bus svertas, o kai kažkas sprogs, tai bus vienas iš veiksnių, dėl kurių kainos mažės“ - tikino Edward Yardeni.
Finansinis svertas yra dviašmenis kardas investuotojams, nes daugelis skolinasi norėdami nusipirkti daugiau akcijų. Tai yra pergalinga bulių rinkos strategija, tačiau korekcija rinkoje gali būti pražūtinga investuotojams, kurie turi per daug svertų ir kuriems reikia parduoti akcijas ar įnešti daugiau grynųjų pinigų, kad patenkintų maržos paklausą, o tai gali sustiprinti akcijų kainų kritimą.
Ši dinamika visiškai suveikė praėjusį mėnesį po ViacomCBS nuosmukio, kuris Archegos Capital hedge fondui, kuris užėmė ilgas pozicijas minimos žiniasklaidos grupės akcijose, padarė 20 mlrd. dolerių nuostolį. Archegos žlugimas sukėlė milijardinius nuostolius bankams, tokiems kaip Nomura ir Credit Suisse, kurie priverstinai turėjo uždaryti pozicijas.
