versija spausdinimui
(0)
Akcijų rinkos pakilimas leido Norvegijos valstybiniam investiciniam fondui, kuris yra didžiausias tokio tipo pasaulyje, per pirmąjį ketvirtį gauti solidžią grąžą, tiesa, skolos vertybinių popierių portfelis ją sumažino.
Per pirmuosius tris 2021 metų mėnesius minimas fondas, investuojantis Norvegijos valstybės gautą pelną iš naftos ir dujų gavybos, sugeneravo keturių procentų arba 382 mlrd. Norvegijos kronų (45,7 mlrd. dolerių) investicinę grąžą. Šis rezultatas yra 24 baziniais punktais geresnis už Finansų ministerijos nustatytą pamatinę vertę.
Per visus 2020 metus Norvegijos fondas uždirbo maždaug 123 milijardų JAV dolerių pelną (grąža siekė 10,9 procento) ir užfiksavo antrą geriausią rezultatą per pastaruosius du dešimtmečius.
Minimas investicinis fondas šių metų pradžioje daugiausiai uždirbo iš turimų akcijų, ypač finansų ir energetikos kompanijose (grąža siekė 6,6 procento) ir investicijų į nekilnojamąjį turtą (1,4 procento grąža). Tuo tarpu nervinga padėtis iždo vertybinių popierių rinkoje lėmė neigiamą 3,2 procento fiksuotų pajamų portfelio grąžą.
Didžiausias tokio pobūdžio fondas pasaulyje kovo pabaigoje valdė turtą, kurio vertė viršijo 1,32 trilijono dolerių. Suma galėjo būti didesnė, jei ne Norvegijos kronos sustiprėjimas ir vyriausybės iš fondo atsiimta 83 mlrd. kronų suma. Bendrai fondas per ketvirtį dėl to „susitraukė“ 178 mlrd. kronų.
Norvegijos valstybinis investicinis fondas turi maždaug 9,1 tūkstantį bendrovių iš viso pasaulio akcijų, o tai sudaro 1,4 procento visų vertybinių popierių biržose kotiruojamų akcijų.
Kelerius metus fondas įgyvendina struktūrinę pertvarką, o neigiamą poveikį aplinkai darančių įmonių (susijusių, be kita ko, su iškastiniu kuru), akcijos buvo sistemingai išimtos iš jo portfelio. Tas pats pasakytina apie įmones veikiančias ginkluotės sektoriuje arba politiškai ir socialiai „neteisingas“ (pavyzdžiui, naudojančios vergišką darbo jėgą).
Šių metų sausį šis fondas paskelbė, kad 2020 metais atsikratė naftos žvalgymo ir gavybos įmonių akcijų portfelio, kurio vertė 2019 metais buvo šeši milijardai dolerių.
Per pirmuosius tris 2021 metų mėnesius minimas fondas, investuojantis Norvegijos valstybės gautą pelną iš naftos ir dujų gavybos, sugeneravo keturių procentų arba 382 mlrd. Norvegijos kronų (45,7 mlrd. dolerių) investicinę grąžą. Šis rezultatas yra 24 baziniais punktais geresnis už Finansų ministerijos nustatytą pamatinę vertę.
Per visus 2020 metus Norvegijos fondas uždirbo maždaug 123 milijardų JAV dolerių pelną (grąža siekė 10,9 procento) ir užfiksavo antrą geriausią rezultatą per pastaruosius du dešimtmečius.
Minimas investicinis fondas šių metų pradžioje daugiausiai uždirbo iš turimų akcijų, ypač finansų ir energetikos kompanijose (grąža siekė 6,6 procento) ir investicijų į nekilnojamąjį turtą (1,4 procento grąža). Tuo tarpu nervinga padėtis iždo vertybinių popierių rinkoje lėmė neigiamą 3,2 procento fiksuotų pajamų portfelio grąžą.
Didžiausias tokio pobūdžio fondas pasaulyje kovo pabaigoje valdė turtą, kurio vertė viršijo 1,32 trilijono dolerių. Suma galėjo būti didesnė, jei ne Norvegijos kronos sustiprėjimas ir vyriausybės iš fondo atsiimta 83 mlrd. kronų suma. Bendrai fondas per ketvirtį dėl to „susitraukė“ 178 mlrd. kronų.
Norvegijos valstybinis investicinis fondas turi maždaug 9,1 tūkstantį bendrovių iš viso pasaulio akcijų, o tai sudaro 1,4 procento visų vertybinių popierių biržose kotiruojamų akcijų.
Kelerius metus fondas įgyvendina struktūrinę pertvarką, o neigiamą poveikį aplinkai darančių įmonių (susijusių, be kita ko, su iškastiniu kuru), akcijos buvo sistemingai išimtos iš jo portfelio. Tas pats pasakytina apie įmones veikiančias ginkluotės sektoriuje arba politiškai ir socialiai „neteisingas“ (pavyzdžiui, naudojančios vergišką darbo jėgą).
Šių metų sausį šis fondas paskelbė, kad 2020 metais atsikratė naftos žvalgymo ir gavybos įmonių akcijų portfelio, kurio vertė 2019 metais buvo šeši milijardai dolerių.