
Kaip pranešė naujienų agentūra Reuters, vienas svarbiausių Kinijos ekonomikos žmonių teigė, kad JAV ir Europos finansų rinkos atitrūko nuo realiosios ekonomikos, o augimą paskatino itin laisva pinigų ir fiskalinė politika.
„Anksčiau ar vėliau jiems teks susidurti su korekcija“ - Guo Shuqing žodžius cituoja Financial Times leidinys.
„Kinijos rinka dabar yra glaudžiai susijusi su užsienio rinkomis, o užsienio kapitalas toliau plūsta“ - aiškina jis.
Kinijos finansų rinka iš tikrųjų yra vis labiau prieinama užsienio kapitalui ir vilioja investuotojus (be kita ko, dėl didesnių palūkanų normų ir kylančio juanio). 2020 metais užsienio investuotojai padidino savo pozicijas Kinijos obligacijose daugiau nei vienu trilijonu juanių (apie 150 mlrd. dolerių) arba beveik 50 procentų. Todėl jų portfeliuose jau yra virš dešimt procentų Kinijos valstybinių skolos vertybinių popierių.
Kinai naudojasi kapitalo įplaukomis, tačiau jie taip pat turi kovoti su pasekmėmis: užsienio investuotojai gali pasitraukti taip pat greitai, kaip atsirado. Pekinui svarbiausia yra stabilumas, taip pat ir finansų sektoriuje.
„Šiuo metu kapitalo įplaukų mastas ir greitis išlieka kontroliuojami. Tačiau Kinija turi užkirsti kelią pernelyg dideliems svyravimams vidaus finansų rinkoje“ - komentuoja Guo Shuqing.
Tuo tarpu pagrindinis Kinijos reguliavimo institucijų rūpestis yra padėtis vietos nekilnojamojo turto rinkoje. Guo Shuqing ne kartą pabrėžė, kad būtent padėtis būsto rinkoje yra rimčiausia rizika Kinijos finansiniam stabilumui.
„Santykinai dideli burbulai išlieka pagrindine nekilnojamojo turto sektoriaus problema. Tokios spekuliacijos gali būti labai pavojingos“ - reziumavo Kinijos bankų ir draudimo valdybos komisijos pirmininkas, Kinijos Liaudies banko KPCh sekretorius ir partijos centrinio komiteto narys Guo Shuqing.