
Per minimą laikotarpį Lietuvos bendrasis vidaus produktas paaugo 1.2 procento, kai ketvirtį prieš tai prieaugis siekė 3.8 procento. Euro zonoje ekonomika praėjusį ketvirtį krito 0.7 procento, o laukta, jog ketvirčio nuosmukis sieks vidutiniškai vieną procentą. Tuo tarpu Europos sąjungoje ji smuktelėjo 0.5 procento.
Per 2020 metų trečiąjį ketvirtį ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis euro zonoje siekė 12.4 procento, o Europos sąjungoje sudarė 11.5 procento.
Metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiu ketvirčiu, euro zonoje padidėjo nuo 4.3 iki 5.1 procento, o ekonomistai laukė, kad nuosmukis sieks vidutiniškai 5.4 procento. Europos sąjungoje metinis ekonomikos kritimas padidėjo nuo 4.2 iki 4.8 procento. Tuo tarpu Lietuvoje bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2019 metų ketvirtu ketvirčiu, susitraukė 1.3 procento, kai ketvirtį prieš tai metinis nuosmukis buvo didesnis ir siekė 1.6 procento.

Italijos bendrasis vidaus produktas per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė dviem procentais (laukta 2.2 procento kritimo), kai per trečią ketvirtį fiksuotas net šešiolikos procentų ketvirčio prieaugis. Metinis BVP kritimas padidėjo nuo 5.1 iki 6.6 procento (laukta 6.7 procento kritimo). Ispanijos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis sumažėjo nuo 16.4 iki 0.4 procento, o metinis kritimas padidėjo nuo devynių procentų iki 9.1 procento.

Po dviejų savaičių Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat planuoja paskelbti išsamesnius duomenis kaip per praėjusį ketvirtį pakito tiek zonos, tiek sąjungos, tiek atskirų šalių bendrieji vidaus produktai.